Elektros rinkos kaina: Išsamus gidas, kaip suprasti ir sutaupyti

Elektros rinkos kaina – tai terminas, kuris per pastaruosius kelerius metus tapo neatsiejama kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdienybės dalimi. Anksčiau buvusi abstrakti ir tolima sąvoka, aktuali tik energetikos profesionalams, dabar ji tiesiogiai veikia mūsų pinigines ir verčia domėtis procesais, kurie lemia galutinę sumą elektros sąskaitoje. Liberalizavus elektros rinką buitiniams vartotojams, atsivėrė ne tik galimybės rinktis tiekėją, bet ir atsirado poreikis suprasti, kas yra toji biržos kaina, nuo ko ji priklauso ir kaip šias žinias panaudoti savo naudai. Šiame išsamiame straipsnyje panirsime į elektros rinkos kainos subtilybes, išsiaiškinsime jos sudedamąsias dalis ir pateiksime praktinių patarimų, kaip naršyti šioje sudėtingoje, bet įdomioje rinkoje.

Kas yra elektros rinkos kaina ir kur ji „gimsta“?

Įsivaizduokite didžiulį turgų, kuriame prekiaujama ne daržovėmis ar vaisiais, o elektros energija. Būtent tokia vieta, tik virtuali, yra elektros energijos birža. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos bei Šiaurės šalys, priklauso „Nord Pool“ elektros biržai. Tai yra pagrindinė platforma, kurioje kiekvieną dieną susitinka elektros gamintojai, norintys parduoti savo pagamintą energiją, ir didmeniniai pirkėjai (įskaitant nepriklausomus tiekėjus, kurie vėliau elektrą parduoda mums), norintys jos įsigyti.

Kaina šioje biržoje nustatoma aukciono principu kiekvienai valandai atskirai. Gamintojai pateikia savo pasiūlymus, nurodydami, kiek elektros energijos ir už kokią minimalią kainą jie gali pagaminti. Pirkėjai, savo ruožtu, nurodo, kiek energijos jiems reikia ir kokią maksimalią kainą jie yra pasirengę mokėti. Biržos sistema, įvertinusi visus pasiūlymus ir paklausą, suranda pusiausvyros tašką – kainą, kuri patenkina didžiausią įmanomą pirkėjų ir pardavėjų skaičių. Ši kaina ir yra vadinama valandine elektros rinkos kaina (angl. spot price).

Svarbu suprasti, kad „Nord Pool“ biržoje Lietuva turi savo atskirą kainų zoną. Tai reiškia, kad nors esame bendros rinkos dalis, kaina Lietuvoje gali skirtis nuo kainos, pavyzdžiui, Švedijoje ar Suomijoje. Taip nutinka dėl ribotų elektros perdavimo linijų pralaidumo tarp šalių. Jei, tarkime, Švedijoje elektra yra labai pigi, bet visos jungtys su Lietuva yra maksimaliai apkrautos, mes negalime importuoti daugiau pigios energijos, todėl mūsų zonoje kaina išlieka aukštesnė.

Veiksniai, šokdinantys elektros kainą

Elektros rinkos kaina yra itin dinamiška ir jautri įvairiems veiksniams. Ji gali smarkiai svyruoti ne tik kasdien, bet ir kas valandą. Išskirkime pagrindinius „dirigentus“, kurie valdo šį sudėtingą kainų orkestrą.

1. Gamybos šaltinių balansas

Elektros energija negali būti sandėliuojama dideliais kiekiais, todėl jos gamyba turi beveik idealiai atitikti vartojimą realiu laiku. Gamybos struktūra yra vienas svarbiausių kainą lemiančių veiksnių.

• Atsinaujinantys ištekliai (vėjas, saulė, vanduo): Kai stipriai pučia vėjas ar intensyviai šviečia saulė, vėjo ir saulės elektrinės generuoja daug pigios elektros. Tokiomis valandomis pasiūla biržoje smarkiai išauga, o kaina krenta, kartais pasiekdama net neigiamas reikšmes (tai reiškia, kad gamintojai primoka už tai, kad kažkas vartotų jų elektrą, siekdami išvengti elektrinių stabdymo). Atvirkščiai, ramią ir apniukusią dieną jų indėlis sumažėja, o kainos tendencija – kilti. Hidroelektrinių įtaka priklauso nuo vandens lygio upėse ir rezervuaruose.
• Iškastinis kuras (gamtinės dujos): Lietuvoje ir regione vis dar svarbų vaidmenį atlieka dujomis kūrenamos elektrinės. Jos dažniausiai įjungiamos tuomet, kai neužtenka pigesnės, iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos, elektros. Atitinkamai, gamtinių dujų kaina tarptautinėse rinkose turi tiesioginę įtaką elektros kainai. Brangstant dujoms, brangsta ir dujinėse elektrinėse pagaminta elektra, o tai kelia bendrą rinkos kainos lygį.

2. Paklausa

Elektros vartojimas taip pat nėra pastovus. Rytais, kai žmonės keliasi į darbus, įsijungia gamyklos ir biurai, paklausa šokteli į viršų. Dar vienas pikas stebimas vakare, kai visi grįžta namo. Naktį, priešingai, vartojimas yra mažiausias. Šie paros ciklai atsispindi ir kainų grafikuose – piko valandomis elektra dažniausiai būna brangesnė.

Sezoniškumas taip pat svarbus. Žiemą, dėl šildymo ir trumpesnių dienų, elektros suvartojama gerokai daugiau nei vasarą. Didesnė paklausa, esant tai pačiai pasiūlai, natūraliai didina kainą.

3. Tarptautinės jungtys ir importas

Lietuva yra didelė elektros importuotoja – patys pasigaminame tik dalį suvartojamos energijos. Todėl esame labai priklausomi nuo situacijos kaimyninėse rinkose, su kuriomis mus jungia galingos elektros perdavimo linijos: Švedija („NordBalt“ jungtis), Lenkija („LitPol Link“) ir Latvija. Jei kaimyninėse šalyse elektra pigi, mes ją importuojame, ir tai mažina kainą Lietuvoje. Tačiau jei ten kaina kyla arba įvyksta jungčių gedimas, esame priversti pasikliauti brangesne vietine gamyba, ir kaina mūsų zonoje auga.

4. CO₂ apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina

Tai dar vienas itin svarbus, nors ir ne taip akivaizdžiai matomas, veiksnys. Europos Sąjungos Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (EU ETS) įpareigoja iškastinį kurą (dujas, anglį, naftos produktus) naudojančius gamintojus įsigyti leidimus už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną. Šių leidimų kaina nuolat svyruoja ir yra įtraukiama į elektros gamybos savikainą. Kuo brangesni ATL, tuo brangesnę elektrą gamina dujinės ir kitos taršios elektrinės, o tai tiesiogiai kelia bendrą rinkos kainos vidurkį visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą.

5. Planiniai ir neplanuoti remontai

Didelių elektrinių ar svarbių elektros perdavimo linijų planiniai remontai arba netikėti gedimai gali laikinai sumažinti pasiūlą arba apriboti importo galimybes. Dėl to biržoje atsiranda pasiūlos trūkumas, kuris neišvengiamai sukelia staigų kainų šuolį, kol situacija stabilizuojasi.

Fiksuota kaina ar su birža susietas planas: amžinas klausimas

Liberalizavus rinką, vartotojai susidūrė su esminiu pasirinkimu: fiksuoti elektros kainą tam tikram laikotarpiui ar rinktis planą, kurio kaina kinta kartu su birža. Nėra vieno teisingo atsakymo – viskas priklauso nuo jūsų rizikos tolerancijos ir lūkesčių.

Fiksuotos kainos planas

• Privalumai: Svarbiausias privalumas – stabilumas ir nuspėjamumas. Pasirašę sutartį, jūs tiksliai žinote, kiek mokėsite už kiekvieną kilovatvalandę visą sutarties laikotarpį (dažniausiai 12, 24 ar 36 mėnesius). Tai apsaugo nuo staigių ir didelių kainų šuolių biržoje ir leidžia lengviau planuoti savo biudžetą.
• Trūkumai: Fiksuodamas kainą, tiekėjas į ją įskaičiuoja savo rizikos maržą. Jis turi apsidrausti nuo galimo kainų augimo ateityje. Dėl to fiksuota kaina beveik visada bus šiek tiek aukštesnė nei tuo metu esanti vidutinė biržos kaina. Be to, jei biržos kainos ilgą laiką kris, jūs vis tiek mokėsite sutartyje užfiksuotą, didesnę kainą ir nepasinaudosite rinkos pigumu.

Su birža susietas (dinaminis) planas

• Privalumai: Šis planas leidžia mokėti realią, tuo metu biržoje esančią kainą, prie kurios tiekėjas prideda tik savo nedidelį antkainį (maržą). Jei biržos kainos yra žemos, jūsų sąskaitos bus mažesnės. Šis planas suteikia galimybę aktyviai valdyti savo vartojimą – pavyzdžiui, skalbti, krauti elektromobilį ar įjungti kitus galingus prietaisus naktį ar savaitgaliais, kai elektra biržoje yra pigiausia.
• Trūkumai: Pagrindinis trūkumas – rizika ir nenuspėjamumas. Įvykus kainų šuoliui biržoje, jūsų sąskaitos gali smarkiai išaugti. Tai reikalauja didesnio finansinio lankstumo ir pasirengimo galimiems svyravimams. Be to, norint iš tiesų sutaupyti, reikia nuolat sekti kainas ir derinti savo vartojimo įpročius, o tam ne visi turi laiko ar noro.

Kaip išsirinkti tinkamiausią tiekėją ir planą?

Atsiradus konkurencijai, nepriklausomi tiekėjai stengiasi pritraukti klientus ne tik kaina, bet ir papildomomis vertėmis. Rinkdamiesi tiekėją, atkreipkite dėmesį ne tik į siūlomą kilovatvalandės kainą ar maržą.

1. Sutarties sąlygos: Atidžiai perskaitykite sutartį. Ar yra numatytos netesybos už sutarties nutraukimą? Koks sutarties terminas? Ar kaina fiksuojama visam laikotarpiui, ar gali būti peržiūrima?
2. Papildomos paslaugos: Galbūt tiekėjas siūlo „žaliąją“ energiją, pagamintą tik iš atsinaujinančių šaltinių? Ar teikia pagalbą įsirengiant saulės elektrinę? O gal siūlo patogią programėlę, leidžiančią stebėti savo vartojimą ir biržos kainas realiu laiku?
3. Klientų aptarnavimas: Pasidomėkite atsiliepimais apie tiekėjo klientų aptarnavimo kokybę. Svarbu, kad iškilus klausimams ar problemoms, galėtumėte greitai ir lengvai gauti pagalbą.
4. Sąskaitų aiškumas: Įsitikinkite, kad tiekėjo pateikiamos sąskaitos yra aiškios ir suprantamos. Jūs turite matyti, už ką mokate: kiek kainavo pati elektros energija, kokie yra persiuntimo mokesčiai, VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) dedamoji ir PVM.

Ateities perspektyvos: ko tikėtis?

Lietuvos ir viso regiono energetikos sektorius išgyvena didžiulę transformaciją. Vystoma atsinaujinanti energetika – statomi nauji vėjo parkai sausumoje ir planuojamas pirmasis parkas Baltijos jūroje, gyventojai ir įmonės aktyviai įsirenginėja saulės elektrines. Teoriškai, kuo daugiau pigios žaliosios energijos bus sistemoje, tuo labiau tai turėtų spausti kainas žemyn, ypač saulėtomis ir vėjuotomis dienomis.

Tačiau iššūkių taip pat netrūksta. Reikalingos milžiniškos investicijos į elektros tinklų modernizavimą, kad jie atlaikytų naujus gamybos pajėgumus ir būtų lankstūs. Taip pat reikalingi energijos kaupimo sprendimai (baterijos), kurie leistų išsaugoti perteklinę energiją ir atiduoti ją į tinklą, kai saulė nešviečia ar vėjas nepučia. Geopolitinė situacija ir dujų kainų svyravimai taip pat išliks svarbiu veiksniu.

Ilgalaikėje perspektyvoje, sėkmingai įgyvendinus žaliosios energetikos plėtros planus ir užsitikrinus energetinę nepriklausomybę, galime tikėtis stabilesnių ir labiau prognozuojamų kainų. Tačiau trumpuoju laikotarpiu svyravimai biržoje išliks, o gebėjimas suprasti rinkos dėsnius ir prisitaikyti prie jų taps vis svarbesniu įgūdžiu kiekvienam iš mūsų.