Vyriausybės taupymo lakštai: strategija konservatyviam investuotojui

Finansinis saugumas ir kapitalo išsaugojimas yra temos, kurios niekada nepraranda aktualumo, tačiau pastaraisiais metais jos tapo tiesiog kritinės. Svyruojant pasaulio ekonomikoms, kylant ir leidžiantis infliacijos rodikliams bei keičiantis centrinių bankų politikai, daugelis Lietuvos gyventojų ieško užuovėjos savo santaupoms. Akcijų rinkos svyravimai gąsdina nepatyrusius, nekilnojamasis turtas reikalauja didelio pradinio kapitalo, o pinigų laikymas „kojinėje” ar paprastoje banko sąskaitoje garantuoja tik viena – lėtą perkamosios galios tirpimą. Šiame kontekste vis dažniau linksniuojami vyriausybės taupymo lakštai (VTL). Tai instrumentas, kuris ilgą laiką buvo nepelnytai primirštas, tačiau dabar išgyvena tikrą renesansą.

Šiame straipsnyje mes nersime giliai į VTL mechaniką. Ne, tai nebus sausa teorija iš vadovėlio. Mes nagrinėsime realią naudą, psichologinius aspektus, lyginamąją analizę su kitais investiciniais produktais ir strategijas, kaip šį instrumentą paversti savo finansinės tvirtovės pamatu. Jei kada nors galvojote, ar skolinti valstybei yra gera mintis, šis tekstas skirtas būtent jums.

Kas iš tikrųjų yra vyriausybės taupymo lakštai?

Pradėkime nuo esmės. Daugelis žmonių painioja taupymo lakštus su obligacijomis, ir nors tai yra labai giminingi instrumentai, tarp jų yra esminių skirtumų, kurie svarbūs būtent smulkiajam investuotojui – paprastam Lietuvos gyventojui.

Iš esmės, pirkdami vyriausybės taupymo lakštus, jūs skolinata pinigus Lietuvos valstybei. Jūs tampate kreditoriumi, o valstybė – skolininku. Už šią paslaugą valstybė įsipareigoja jums po nustatyto laiko (pavyzdžiui, po metų, dvejų ar trejų) grąžinti pasiskolintą sumą ir sumokėti iš anksto sutartas palūkanas. Skamba paprastai? Taip ir yra. Tačiau velnias slypi detalėse.

Pagrindinis skirtumas nuo standartinių vyriausybės obligacijų, kuriomis prekiaujama tarptautinėse biržose ir kurias perka didieji investiciniai fondai ar bankai, yra tas, kad vyriausybės taupymo lakštai yra skirti išskirtinai fiziniams asmenims. Tai mažmeninis produktas. Jų negali įsigyti juridiniai asmenys (įmonės). Tai sukuria tam tikrą apsaugą ir specifiką – šie lakštai paprastai nėra parduodami antrinėje rinkoje (biržoje), todėl jų kaina nesvyruoja kasdien priklausomai nuo rinkos nuotaikų. Jūs tiksliai žinote, kiek gausite termino pabaigoje.

Kodėl valstybei reikia skolintis iš gyventojų?

Skeptikai dažnai klausia: „Jei valstybė tokia galinga, kodėl ji prašo mano šimto eurų?”. Atsakymas susijęs su diversifikacija ir vidiniu vartojimu. Valstybei naudinga skolintis ne tik iš tarptautinių rinkų ar didžiųjų bankų, bet ir iš savo piliečių. Tai didina finansinį stabilumą. Kai skola yra „vidinė”, palūkanos lieka šalies viduje – jos išmokamos Lietuvos gyventojams, kurie vėliau tuos pinigus išleidžia arba investuoja čia pat, Lietuvoje. Tai uždaras, sveiką ekonomiką skatinantis ratas.

Be to, skolinimasis iš gyventojų dažnai būna lankstesnis procesas nei didelės emisijos platinimas tarptautinėje rinkoje. Tai leidžia Finansų ministerijai operatyviai reaguoti į pinigų poreikį ir siūlyti konkurencingas palūkanas, kurios dažnai lenkia komercinių bankų siūlomus indėlių procentus.

Saugumo garantas: psichologinė ramybė

Investavime egzistuoja taisyklė: kuo didesnė grąža, tuo didesnė rizika. Kriptovaliutos gali atnešti 100% pelną arba 100% nuostolį. Akcijos istoriškai kyla, bet krizės metu gali kristi 30-50%. O kur šioje skalėje yra vyriausybės taupymo lakštai?

Jie yra saugumo piramidės viršūnėje (arba pamate, priklausomai kaip žiūrėsite). Rizika, kad Lietuvos valstybė bankrutuos ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, yra vertinama kaip itin maža. Lietuva priklauso euro zonai, NATO, turi stabilius kredito reitingus. Norint, kad VTL taptų beverčiai, turėtų įvykti valstybinio lygio katastrofa, kurios metu, tikėtina, pinigai banko sąskaitoje taip pat prarastų prasmę.

Investuotojams, kurie naktimis negali užmigti galvodami apie akcijų kursus, VTL suteikia didžiausią vertybę – ramybę. Jūs žinote datą, kada atgausite pinigus. Jūs žinote sumą. Nėra jokių paslėptų mokesčių ar „sėkmės mokesčių”, kuriuos taiko fondų valdytojai. Tai yra „nusipirkau ir pamiršau” tipo investicija.

VTL prieš Banko indėlius: dvikova

Tai yra dažniausias klausimas, su kuriuo susiduria pradedantieji investuotojai. Ar geriau padėti indėlį banke, ar pirkti lakštus? Panagrinėkime šią dvikovą keliais pjūviais.

• Palūkanų dydis: Istoriškai vyriausybės taupymo lakštai dažnai siūlo šiek tiek didesnes arba labai panašias palūkanas kaip ir geriausi terminuotieji indėliai. Kodėl? Nes bankas, priimdamas jūsų indėlį, turi uždirbti pelno maržą (skolindamas tuos pinigus kitiems brangiau). Valstybė, platindama VTL tiesiogiai (ar per tarpininkus su minimaliais mokesčiais), pašalina dalį tarpininkavimo kaštų.
• Likvidumas (galimybė atgauti pinigus anksčiau): Čia VTL dažnai turi pranašumą. Daugelis terminuotųjų indėlių sutarčių yra „geležinės” – jei nutrauksite sutartį anksčiau laiko, prarasite visas sukauptas palūkanas, o kartais net negalėsite atsiimti indėlio be svarios priežasties. VTL atveju, taisyklės dažnai (nors būtina skaityti konkrečios emisijos sąlygas) leidžia parduoti lakštus atgal Finansų ministerijai prieš terminą. Dažnu atveju jūs atgaunate investuotą sumą, o kartais net ir dalį sukauptų palūkanų (priklausomai nuo emisijos sąlygų).
• Saugumo lubos: Bankuose indėliai yra draudžiami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas” iki 100 000 eurų viename banke. VTL atveju, garantija taikoma visai sumai, nes garantas yra pati valstybė. Jei investuojate 200 000 eurų į VTL, visa suma yra dengiama valstybės įsipareigojimu.

Kaip vyksta pirkimo procesas?

Laikai, kai reikėjo fiziškai eiti į banko skyrių ir pasirašinėti popierius, jau praeityje (nors tokia galimybė kai kur dar išlikusi). Šiandien vyriausybės taupymo lakštai įsigyjami internetu per kelias minutes. Pagrindiniai platintojai dažniausiai yra didieji Lietuvoje veikiantys bankai (pvz., „Swedbank”, SEB) bei finansų maklerio įmonės.

Procesas atrodo maždaug taip:

1. Prisijungiate prie savo interneto banko.
2. Susirandate skiltį „Taupymas ir investavimas” arba „Vertybiniai popieriai”.
3. Ieškote aktyvios vyriausybės taupymo lakštų emisijos. Svarbu žinoti, kad lakštai platinami ne nuolatos, o etapais (emisijomis), kurios trunka nustatytą laikotarpį (pvz., dvi savaites).
4. Pasirenkate norimą kiekį. Dažniausiai vieno lakšto nominali vertė yra 100 eurų. Tai dar vienas didelis privalumas – žemas įėjimo slenkstis. Jums nereikia tūkstančių, kad pradėtumėte.
5. Patvirtinate operaciją. Pinigai nuskaičiuojami, o vertybiniai popieriai atsiranda jūsų vertybinių popierių sąskaitoje.

Svarbi detalė: atkreipkite dėmesį į banko taikomus mokesčius. Nors Finansų ministerija skatina platintojus netaikyti VTL saugojimo ar įsigijimo mokesčių, kai kurie tarpininkai gali turėti savo įkainius vertybinių popierių sąskaitos atidarymui ar administravimui, jei neturite tam tikro paslaugų plano.

Investavimo strategija: „Kopėčios” (Laddering)

Nors VTL atrodo kaip labai paprastas produktas, net ir čia galima taikyti strategijas, kurios padidina efektyvumą. Viena populiariausių – „kopėčių” principas.

Įsivaizduokite, kad turite 3000 eurų. Užuot visus juos investavę į vieną vienerių metų trukmės emisiją, galite daryti kitaip (jei rinkoje siūlomi skirtingo termino lakštai):

• 1000 eurų investuojate į 1 metų trukmės lakštus.
• 1000 eurų – į 2 metų trukmės lakštus.
• 1000 eurų – į 3 metų trukmės lakštus.

Kokia to nauda? Po metų pirmieji 1000 eurų (plius palūkanos) sugrįžta. Jei palūkanų normos rinkoje pakilo, jūs galite tuos pinigus reinvestuoti į naują, pelningesnę emisiją. Jei pinigų prireikė skubiam pirkiniui – jūs turite laisvų lėšų. Ši strategija užtikrina, kad kasmet dalis jūsų portfelio tampa „grynaisiais”, suteikdama lankstumo ir galimybę pasinaudoti kylančiomis palūkanomis.

Mokestinė aplinka: ką atiduodame ciesoriui?

Tai yra sritis, kuri dažnai kinta, todėl investuotojas privalo būti budrus. Ilgą laiką palūkanos už vyriausybės taupymo lakštus nebuvo apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei lakštai buvo įsigyti tam tikru laikotarpiu.

Tačiau bendroji taisyklė, taikoma palūkanoms iš ne nuosavybės vertybinių popierių (kurie apima ir VTL), yra tokia: egzistuoja neapmokestinamasis dydis. Lietuvoje dažniausiai taikoma 500 eurų lengvata palūkanoms, gautoms už indėlius ir ne nuosavybės vertybinius popierius. Tai reiškia, kad jei per metus iš indėlių ir VTL kartu sudėjus gaunate mažiau nei 500 eurų palūkanų, mokesčių mokėti nereikia. Viskas, kas viršija šią sumą, apmokestinama 15% GPM tarifu.

Pastaba: Įstatymai keičiasi, todėl prieš investuojant dideles sumas, visada rekomenduojama pasitikrinti aktualią informaciją Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje. Tačiau smulkiajam investuotojui 500 eurų „lubos” palūkanoms yra gana dosnios – norint gauti tiek palūkanų (tarkime, prie 3.5% metinės grąžos), reikia būti investavus apie 14 000 eurų.

Kam vyriausybės taupymo lakštai netinka?

Būtų nesąžininga piešti tik rožinį paveikslą. VTL nėra panacėja ir tinka ne visiems.

Jie netinka agresyviems investuotojams, siekiantiems maksimalaus kapitalo prieaugio. Jei jūsų tikslas – padvigubinti pinigus per penkerius metus, VTL jums nepadės. Infliacija yra pagrindinis VTL priešas. Jei infliacija siekia 10%, o VTL moka 4%, jūsų reali perkamoji galia mažėja 6%. Nors tai geriau nei laikyti grynus (kur praradimas būtų visi 10%), tai vis tiek nėra turto auginimas realiąja verte.

Taip pat VTL gali netikti tiems, kurie nori aktyviai valdyti savo portfelį, prekiauti kasdien ir jausti rinkos pulsą. VTL yra „nuobodu”. Bet investavime nuobodulys dažnai yra pelningas.

Mitai, gaubiantys VTL

Visuomenėje vis dar sklando keletas mitų, kurie stabdo žmones nuo šios investicijos:

Mitas Nr. 1: „Valstybė pinigus nusavins.”
Tai senų laikų, dažnai sovietinės okupacijos ar ankstyvosios nepriklausomybės chaoso palikta baimė. Šiuolaikinė Lietuva veikia pagal griežtus ES finansinius reglamentus. VTL neišmokėjimas reikštų valstybės nemokumą (default), kas uždarytų Lietuvai kelius į tarptautines rinkas dešimtmečiams. Nė viena vyriausybė to nerizikuotų dėl santykinai nedidelės skolos dalies gyventojams.

Mitas Nr. 2: „Reikia didelių sumų.”
Kaip minėta, 100 eurų yra pakankama suma pradėti. Tai viena demokratiškiausių investavimo priemonių.

Mitas Nr. 3: „Sudėtinga deklaruoti mokesčius.”
Daugeliu atvejų bankai ir finansų įstaigos duomenis VMI perduoda automatiškai, ir viskas atsispindi jūsų preliminarioje deklaracijoje. Jei neviršijate neapmokestinamo minimumo, dažnai papildomų veiksmų net nereikia.

VTL vieta bendrame investiciniame portfelyje

Finansų patarėjai rekomenduoja į VTL žiūrėti kaip į portfelio stabilizatorių. Jaunam žmogui, kuris gali prisiimti daugiau rizikos, VTL gali sudaryti 10-20% portfelio (kaip „saugioji pagalvė”). Vyresnio amžiaus žmogui, kuriam svarbu išsaugoti sukauptą turtą, o ne rizikuoti juo, VTL dalis gali siekti ir 60-80%.

Taip pat tai puiki vieta laikyti „finansinę pagalvę” (emergency fund) ar pinigus, kurių prireiks po 1-2 metų (pvz., pradiniam būsto įnašui). Akcijų rinkoje laikyti pinigus trumpam laikotarpiui yra rizikinga, o VTL garantuoja, kad reikiamu metu pinigai bus.

Ateities perspektyvos

Augant finansiniam raštingumui, vyriausybės taupymo lakštai tampa vis populiaresni. Finansų ministerija taip pat tobulina platinimo kanalus, siekdama pritraukti kuo daugiau gyventojų lėšų. Galime tikėtis, kad ateityje atsiras dar patogesnių būdų įsigyti lakštus (galbūt per specializuotas programėles) ar atsiras „žaliųjų” taupymo lakštų, kuriais surinktos lėšos bus investuojamos tik į ekologinius projektus.

Apibendrinant, vyriausybės taupymo lakštai nėra būdas greitai praturtėti. Tai yra būdas neleisti savo pinigams nuvertėti ir įdarbinti juos solidžiai, ramiai ir patikimai. Neramiame pasaulyje, kur antraštės mirga nuo krizių prognozių, paprastas, valstybės garantuojamas pasyvių pajamų šaltinis yra neįkainojamas įrankis kiekvieno lietuvio finansiniame arsenale. Tai instrumentas, kuris leidžia ramiai miegoti, žinant, kad jūsų pinigai dirba – tyliai, bet užtikrintai.