Swedbank investiciniai fondai be „bankinės“ kalbos: Kaip įdarbinti pinigus su „Robur“?

Investavimas Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus išgyveno tikrą renesansą. Jei anksčiau tai atrodė kaip „vilkų iš Volstryto“ žaidimas, dabar tai tapo higiena kiekvienam, norinčiam apsaugoti santaupas nuo infliacijos. Kai pradedame ieškoti, kur investuoti, dažniausiai pirmas žvilgsnis krypsta ten, kur jau laikome savo pinigus – į savo banką. Ir čia, be abejonės, dominuoja raktažodis: Swedbank investiciniai fondai.

Tačiau ar banko siūlomi fondai vis dar yra „brangūs ir lėti“, kaip buvo įprasta manyti prieš dešimtmetį? O gal „Swedbank Robur“ atėjimas į Baltijos rinką pakeitė žaidimo taisykles? Šiame straipsnyje detaliai, be sudėtingų finansinių terminų, išnarstysime viską, ką reikia žinoti apie Swedbank siūlomus investavimo įrankius. Analizuosime ne tik mokesčius ir grąžą, bet ir tai, kas dažnai lieka paraštėse – psichologinį patogumą ir realią naudą paprastam Lietuvos gyventojui.

Kas yra „Swedbank Robur“ ir kodėl tai svarbu?

Daugelis klientų, atsidarę Swedbank programėlę ir paspaudę „Taupymas ir investavimas“, pamato pavadinimą „Robur“. Tai nėra tiesiog atsitiktinis prekės ženklas. „Swedbank Robur“ yra viena didžiausių turto valdymo bendrovių Skandinavijoje ir viena seniausių Švedijoje, įkurta dar 1967 metais. Kodėl tai svarbu lietuviui investuotojui?

• Mastelio ekonomija: „Robur“ valdo daugiau nei 100 milijardų eurų turtą. Tai reiškia, kad jie turi svorį pasaulinėse rinkose ir gali pasiūlyti produktus su mažesniais kaštais nei maži vietiniai fondai.
• Patirtis: Tai nėra startuolis, kuris bandys eksperimentuoti su jūsų pinigais. Jų strategijos yra patikrintos per daugybę ekonominių krizių (nuo naftos krizės aštuntajame dešimtmetyje iki 2008-ųjų finansų griūties ir COVID-19 pandemijos).
• Tvarumas (ESG): Švedai yra pamišę dėl tvarumo. „Robur“ fondai yra vieni griežčiausių pasaulyje, kai kalbama apie investavimą į atsakingas įmones. Lietuviui tai reiškia, kad jūsų pinigai greičiausiai nekeliaus į ginklų gamybą (nors, kaip pamatysime vėliau, geopolitinė situacija koreguoja ir šias nuostatas) ar didžiausius teršėjus.

Didysis klausimas: Mokesčiai. Ar bankas „nurengs“?

Vienas didžiausių mitų, sklandančių investuotojų forumuose, yra tai, kad investuoti per banką yra beprotiškai brangu. Tai buvo tiesa 2010 metais, tačiau 2024–2025 metais situacija su Swedbank investiciniais fondais yra pasikeitusi iš esmės. Panagrinėkime kainodarą:

1. Pirkimo ir pardavimo mokesčiai – 0 EUR

Tai yra pagrindinis „Swedbank“ koziris prieš daugelį tarptautinių brokerių ar kitų bankų. Jei perkate ar parduodate „Swedbank Robur“ grupės fondus:

• Nėra įėjimo mokesčio (Entry fee).
• Nėra išėjimo mokesčio (Exit fee).
• Nėra saugojimo mokesčio (Custody fee) iki tam tikros sumos (dažniausiai iki 30 000 Eur portfeliui taikomos labai palankios sąlygos arba nuliniai mokesčiai, priklausomai nuo tuo metu galiojančių akcijų).

Tai ypač svarbu pradedantiesiems. Jei norite investuoti 20 eurų, o brokeris taiko 3 eurų minimalų mokestį, jūs iškart prarandate 15% savo investicijos. „Swedbank“ atveju, investavus 20 eurų, už visus 20 eurų nuperkami fondo vienetai.

2. Valdymo mokestis (TER – Total Expense Ratio)

Čia slypi banko uždarbis. Nors prekyba nemokama, pats fondas turi metinį valdymo mokestį, kuris automatiškai išskaičiuojamas iš fondo vertės (jūs nematote nuskaitomų pinigų iš sąskaitos, tiesiog fondo grąža yra šiek tiek mažesnė).

• Pasyvūs „Access Edge“ fondai: Apie 0,20% – 0,40%. Tai yra labai konkurencinga kaina, lyginant net ir su populiariais ETF (kurių valdymas kainuoja apie 0,07%–0,20%, bet prisideda prekybos kaštai).
• Aktyvūs fondai (pvz., Technology, Real Estate): Apie 1,00% – 1,40%. Tai yra brangiau. Tačiau čia jūs mokate už viltį, kad fondo valdytojai parinks akcijas geriau nei rinkos vidurkis (ką „Robur Technology“ fondui istoriškai sekėsi daryti gana neblogai).

Strategijos: Ką rinktis iš ilgo sąrašo?

Atsidarius fondų sąrašą, akys gali raibti. Pavadinimai sudėtingi, grafikai mirga. Supaprastinkime viską į tris pagrindines kategorijas, kurios tinka 95% investuotojų.

A. „Noriu ir pamirštu“ (Pasyvūs fondai)

Jei jūsų tikslas – tiesiog dalyvauti pasaulio ekonomikos augime ir nesukti galvos, geriausias pasirinkimas yra „Access Edge“ serija. Šie fondai seka indeksus (rinkos vidurkį).

• Swedbank Robur Access Edge Global: Tai yra jūsų pagrindinis „duona ir sviestas“. Šis fondas perka tūkstančių didžiausių pasaulio įmonių akcijas (Apple, Microsoft, Amazon ir kt.). Jis diversifikuotas per visus regionus. Tai saugiausias būdas investuoti į akcijas ilguoju laikotarpiu.
• Swedbank Robur Access Edge USA: Koncentracija tik į JAV rinką. Istoriškai JAV rinka generavo didesnę grąžą nei Europa, bet tai didina riziką, nes esate priklausomi nuo vienos šalies ekonomikos.

B. „Noriu rizikos ir didesnio pelno“ (Sektoriniai fondai)

Tai aktyviai valdomi fondai. Čia valdytojai bando atspėti, kas bus „ant bangos“.

• Swedbank Robur Technology: Tai, ko gero, populiariausias fondas tarp lietuvių, norinčių greitesnio augimo. Fondas investuoja į IT milžines (NVIDIA, TSMC, Microsoft). Rizika čia didelė – kai technologijų sektorius krenta, šis fondas krenta skaudžiai. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį šio fondo grąža dažnai lenkė rinkos vidurkį.
• Swedbank Robur Fastighet (Nekilnojamas turtas): Investuoja į NT bendroves. Tai puiki alternatyva tiems, kurie nori investuoti į NT, bet neturi 100 000 eurų butui Vilniuje.

C. Naujiena: Gynyba ir Saugumas

Reaguojant į geopolitinius pokyčius, rinkoje atsiranda fondų, orientuotų į saugumą (pvz., Security and Defence). Tai rodo, kad „Robur“ nėra statiškas ir adaptuojasi. Investavimas į gynybos pramonę anksčiau buvo tabu dėl ESG, tačiau karas Ukrainoje pakeitė požiūrį – gynyba dabar traktuojama kaip demokratijos saugumo garantas.

Investicinė sąskaita (2025 m. naujovė) – Žaidimo keitėjas

Nuo 2025 metų Lietuvoje pilnai veikianti investicinė sąskaita iš esmės keičia investavimo per Swedbank patrauklumą. Iki tol, pardavus pelningą fondą, reikėdavo deklaruoti pajamas ir mokėti GPM (Gyventojų pajamų mokestį), nebent pelnas neviršydavo 500 Eur lengvatos.

Su investicine sąskaita, kurią galima atsidaryti ir Swedbank banke:

1. Jūs galite pirkti ir parduoti fondus šios sąskaitos viduje neribotą kiekį kartų.
2. Mokesčiai mokami tik tada, kai pinigus išsiimate iš investicinės sąskaitos ir panaudojate vartojimui.
3. Kol pelnas reinvestuojamas, mokesčių mokėti nereikia. Tai leidžia pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu maksimaliai efektyviai.

Tai panaikina vieną didžiausių bankinių fondų trūkumų – mokestinį nelankstumą.

Automatinis investavimas: Kaip įveikti tinginystę?

Didžiausias Swedbank investicinių fondų privalumas yra ne finansinis, o psichologinis. Tai automatizacija.

Periodinis investavimas

Jūs galite nustatyti, kad kiekvieną mėnesį, atlyginimo gavimo dieną, bankas automatiškai nuskaičiuotų, pavyzdžiui, 50 eurų ir nupirktų pasirinkto fondo vienetų. Kodėl tai genialu?

• Emocijų eliminavimas: Jūs nebandote atspėti, ar rinka kyla, ar krenta. Jūs perkate visada. Kai rinka krenta – už tą pačią sumą nuperkate daugiau vienetų (išpardavimas!). Kai kyla – jūsų portfelio vertė auga. Tai vadinama Dollar Cost Averaging.
• Nematomi pinigai: Kai pinigai investuojami automatiškai, jūs išmokstate gyventi be jų. Po kelerių metų nustembate pamatę sukauptą sumą.

„Mini investicijos“ (E. taupyklė + Fondai)

Swedbank siūlo funkciją, kai atsiskaičius kortele, suma suapvalinama, o skirtumas investuojamas į fondą. Pavyzdžiui, perkate kavą už 2,40 Eur. Bankas nuskaito 3,00 Eur. 2,40 Eur keliauja pardavėjui, o 0,60 Eur keliauja į fondą.

Tai atrodo smulkmena, bet per mėnesį taip nepastebimai galima investuoti 20–50 eurų. Tai idealus būdas studentams ar tiems, kurie sako „neturiu iš ko investuoti“.

Swedbank vs. Revolut / Interactive Brokers: Ką rinktis?

Būkime atviri – Swedbank nėra vienintelis žaidėjas. Kada verta rinktis banką, o kada – užsienio brokerį?

Verdiktas: Jei esate pasyvus investuotojas, norintis skirti 5 minutes per metus savo portfeliui ir investuojate sumas iki 500 Eur per mėnesį – Swedbank investiciniai fondai yra geresnis pasirinkimas dėl paprastumo ir nulinių prekybos mokesčių. Jei esate entuziastas, norintis valdyti kiekvieną centą ir optimizuoti kaštus dešimtosiomis procento dalimis – rinkitės ETF per brokerius.

Rizikos, apie kurias bankas nutyli

Nors viskas skamba gražiai, investuojant į banko fondus yra niuansų, kuriuos privalu žinoti:

1. Valiutos rizika: Nors dauguma fondų nominuoti eurais, jei fondas investuoja JAV (pvz., Robur Technology), jūsų grąža priklauso nuo USD/EUR kurso. Jei doleris pinga, jūsų investicijos vertė eurais mažėja, net jei akcijų kainos nekinta.
2. „Home Bias“ (Namų rinkos šališkumas): Bankai dažnai siūlo fondus, orientuotus į vietinę rinką (pvz., „Eastern Europe“ ar „Baltic“). Nors patriotiška investuoti į Lietuvos įmones, Baltijos rinka yra labai maža ir rizikinga geopolitine prasme. Diversifikacija į pasaulinius fondus (Global) yra saugesnė strategija.
3. Aktyvaus valdymo spąstai: Tyrimai rodo, kad per 15–20 metų laikotarpį labai mažai aktyviai valdomų fondų aplenkia pasyvius indeksus. Todėl aklai pasitikėti brangiausiu fondu tikintis stebuklų neverta.

Praktinis gidas: Kaip pradėti šiandien?

Jei nusprendėte išbandyti, štai 5 žingsnių planas, kaip tapti investuotoju neišeinant iš namų:

1. Prisijunkite prie Swedbank interneto banko (arba programėlės).
2. Atidarykite Vertybinių popierių sąskaitą. Tai nieko nekainuoja. Svarbu: nuo 2025 m., jei norite mokestinių lengvatų, pažymėkite, kad tai bus „Investicinė sąskaita“.
3. Pasirinkite fondą. Pradedantiesiems rekomenduojama pradėti nuo plataus profilio fondo, pvz., „Robur Access Edge Global“.
4. Sudarykite periodinio investavimo sutartį. Nustatykite sumą (kad ir 20 Eur) ir dieną (geriausia – kitą dieną po algos).
5. Pamirškite. Tai sunkiausia dalis. Netikrinkite rezultato kasdien. Investavimas į fondus yra maratonas, ne sprintas.

Apibendrinimas

Swedbank investiciniai fondai nebėra tas brangus ir nepatogus produktas, koks buvo praeityje. Su „Robur“ atėjimu, nuliniais prekybos komisiniais ir automatizavimo įrankiais, tai tapo vienu geriausių startinių taškų Lietuvos gyventojams.

Taip, jūs sumokėsite šiek tiek didesnį valdymo mokestį nei pirkdami ETF per sudėtingas platformas, tačiau mainais gausite ramybę, automatinį mokesčių ataskaitų pateikimą VMI ir patogumą viską turėti vienoje vietoje. Pradedančiajam investuotojui laikas, praleistas nepradėjus investuoti dėl baimės suklysti, kainuoja daug brangiau nei 0,2% valdymo mokesčio skirtumas.

Geriausias laikas pradėti investuoti buvo vakar. Antras geriausias laikas – šiandien, pasinaudojant įrankiais, kurie jau yra jūsų kišenėje.