Bahreinas: Atraskite Persijos įlankos perlą – nuo senovės civilizacijų iki „Formulės 1“ trasų

Kai pagalvojame apie Artimuosius Rytus, mintyse dažnai iškyla bekraštės dykumos, kupranugarių karavanai ir dangoraižių miškai, spindintys iš naftos turtų. Tačiau tarp galingų kaimynių – Saudo Arabijos ir Kataro – Persijos įlankoje įsitaisiusi maža salų karalystė, Bahreinas, pasakoja kur kas sudėtingesnę ir įvairesnę istoriją. Tai ne tik modernių finansų ir prabangos centras, bet ir tūkstantmečius menančių civilizacijų lopšys, strateginis prekybos kryžkelės taškas ir kultūrų katilas, kuriame susipina senovės tradicijos ir šiuolaikinės ambicijos. Bahreinas, kurio pavadinimas išvertus iš arabų kalbos reiškia „dvi jūros“, yra tikras neatrastas perlas, siūlantis keliautojui nepamirštamų įspūdžių ir netikėtų atradimų.

Nors plotu Bahreinas yra vos šiek tiek didesnis už Vilniaus miestą, jo istorinis ir ekonominis svoris regione yra nepalyginamai didesnis. Tai vieta, kur Persijos įlankos arabų šalyse pirmą kartą buvo atrasta nafta, tačiau, kitaip nei kaimynės, Bahreinas suprato, kad vien iš gamtos išteklių ilgai gyventi nepavyks. Būtent šis supratimas paskatino šalį tapti vienu svarbiausių Artimųjų Rytų finansų centru ir diversifikuoti savo ekonomiką, investuojant į turizmą, gamybą ir technologijas.

Tūkstantmečių istorija, įspausta smėlyje ir akmenyje

Norint suprasti dabartinį Bahreiną, būtina atsigręžti į jo didingą praeitį. Archeologiniai radiniai liudija, kad žmonės šiose salose gyveno jau prieš daugiau nei 5000 metų. Bahreino salynas yra tapatinamas su legendine Dilmuno civilizacija – klestinčiu prekybos centru, kuris senovės šumerų ir babiloniečių tekstuose buvo apibūdinamas kaip dievų buveinė, amžinos jaunystės ir nemirtingumo žemė. Dilmunas buvo gyvybiškai svarbus prekybos tarp Mesopotamijos (dabartinio Irako) ir Indo slėnio civilizacijos (dabartinės Pakistano ir Indijos dalies) taškas. Per Dilmuną keliavo varis, brangakmeniai, prieskoniai ir, žinoma, perlai, kurie ilgus amžius buvo Bahreino ekonomikos pagrindas.

Geriausias šios civilizacijos palikimas – tūkstančiai senovinių pilkapių, išsibarsčiusių po visą salą. Šie pilkapiai, kurių didžiausios sankaupos įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, yra vienas didžiausių senovinių kapinynų pasaulyje. Stovint tarp šių tylių istorijos liudininkų galima beveik pajusti praeities didybę ir paslaptingumą. Kitas įspūdingas istorijos paminklas – Bahreino fortas (Qal’at al-Bahrain), taip pat saugomas UNESCO. Ši tvirtovė, pastatyta ant dirbtinės kalvos, kurią per 4000 metų suformavo nuolatinės statybos ir gyvenvietės, yra tarsi istorijos vadovėlis. Čia galima rasti Dilmuno laikų pėdsakų, vėlesnių persų ir islamo kultūrų sluoksnių, o viršuje stovi galinga portugalų tvirtovė, pastatyta XVI amžiuje, kai jie siekė kontroliuoti prekybos kelius į Indiją.

Nuo perlų iki juodojo aukso: ekonomikos transformacija

Iki XX amžiaus pradžios Bahreino gyventojų gerovė priklausė nuo perlų gavybos. Bahreino perlai buvo vertinami visame pasaulyje dėl savo išskirtinio blizgesio ir kokybės. Drąsūs nardytojai, rizikuodami gyvybe, leisdavosi į Persijos įlankos gelmes, ieškodami šių gamtos turtų. Tačiau viskas pasikeitė XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai Japonijoje buvo išrasti dirbtinai auginami perlai. Pasaulinė rinka buvo užversta pigesne alternatyva, ir Bahreino perlų pramonei iškilo grėsmė.

Tačiau likimas Bahreinui buvo paruošęs staigmeną. 1932 metais Džabal ad Duchano kalno papėdėje iš gręžinio trykštelėjo nafta. Tai buvo pirmasis naftos atradimas Arabijos pusiasalio arabų šalyse, amžiams pakeitęs ne tik Bahreino, bet ir viso regiono veidą. „Juodasis auksas“ atnešė neregėtus turtus ir spartų modernizacijos šuolį. Buvo statomos mokyklos, ligoninės, tiesiami keliai, o sostinė Manama iš ramaus prekybos uosto pradėjo virsti šiuolaikiniu metropoliu.

Vis dėlto, Bahreino valdovai, Al Khalifos dinastija, kuri šalį valdo nuo XVIII amžiaus pabaigos, protingai įvertino, kad naftos ištekliai nėra begaliniai. Jau aštuntajame dešimtmetyje šalis pradėjo aktyviai diversifikuoti ekonomiką. Pasinaudodama savo strategine padėtimi, stabilia politine aplinka (tuo metu) ir išsilavinusia darbo jėga, Bahreinas tapo Artimųjų Rytų bankininkystės ir finansų centru. Čia įsikūrė daugybė tarptautinių bankų, investicinių fondų ir draudimo kompanijų. Bahreinas taip pat tapo islamo finansų pionieriumi, kurdamas finansinius produktus, atitinkančius šariato dėsnius.

Modernusis Bahreinas: dangoraižiai, „Formulė 1“ ir kultūrų įvairovė

Šiandieninis Bahreinas – tai stulbinantis kontrastų kraštas. Sostinėje Manamoje dangų remia futuristiniai dangoraižiai, tokie kaip Bahreino Pasaulio prekybos centras su įspūdingomis vėjo turbinomis, gaminančiomis elektrą, ar Finansų uostas (Bahrain Financial Harbour). Šalia jų jaukiai glaudžiasi senasis Manamos turgus (Manama Souq), kuriame oras prisipildęs prieskonių, smilkalų ir arabiškų kvepalų aromatų. Čia galima derėtis dėl tradicinių drabužių, rankų darbo kilimų, auksinių papuošalų ir paragauti vietinių skanėstų.

Vienas ryškiausių Bahreino modernumo simbolių – Sachiro dykumoje pastatyta Bahreino tarptautinė trasa. Nuo 2004 metų čia kasmet vyksta vienas iš „Formulės 1“ Didžiojo prizo etapų. Šis renginys pritraukia dešimtis tūkstančių turistų iš viso pasaulio ir transliuoja Bahreino vardą į milijonų namus. Tai ne tik sporto renginys, bet ir milžiniška investicija į šalies įvaizdį, parodanti Bahreiną kaip atvirą, modernią ir dinamišką valstybę.

Bahreinas taip pat stebina savo socialine ir kultūrine atmosfera. Palyginti su kaimynine Saudo Arabija, čia tvyro kur kas liberalesnės nuotaikos. Moterys gali vairuoti, dirbti ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Nors islamas yra valstybinė religija, šalyje toleruojamos ir kitos religijos, veikia krikščionių bažnyčios, induistų šventyklos. Šią įvairovę lemia ir didžiulė emigrantų bendruomenė. Manoma, kad užsieniečiai, atvykę daugiausia iš Indijos, Pakistano, Filipinų, Bangladešo ir Vakarų šalių, sudaro daugiau nei pusę šalies gyventojų. Šis kultūrų mišinys atsispindi visur – nuo virtuvės, kur greta tradicinio ryžių plovo su mėsa (machboos) rasite indišką karį ar filipinietišką adobo, iki kasdienio gyvenimo gatvėse, kur susitinka skirtingos tradicijos ir papročiai.

Ką pamatyti ir patirti Bahreine?

Nors Bahreinas yra nedidelis, veiklos ir lankytinų vietų čia pakanka kelių dienų ar net savaitės kelionei.

• Manama: Būtina aplankyti Al Fatih Didžiąją mečetę – vieną didžiausių pasaulyje, galinčią sutalpinti per 7000 maldininkų. Ji atvira ir ne musulmonams (išskyrus maldos laiką), čia rengiamos ekskursijos, supažindinančios su islamo kultūra. Taip pat verta pasivaikščioti po Adlijos rajoną, garsėjantį meno galerijomis, jaukiais restoranais ir kavinėmis.
• Gyvybės medis (Tree of Life): Paslaptingas, daugiau nei 400 metų senumo medis, augantis vienui vienas dykumos viduryje, be jokio akivaizdaus vandens šaltinio. Mokslininkai iki galo negali paaiškinti jo išgyvenimo fenomeno, o vietiniai pasakoja legendas, kad medis auga ten, kur buvo biblinis Edeno sodas.
• Karaliaus Fahdo tiltas (King Fahd Causeway): Tai 25 kilometrų ilgio tiltų ir pylimų sistema, jungianti Bahreiną su Saudo Arabija. Pats važiavimas šiuo inžinerijos stebuklu yra patirtis, o tilto viduryje esančioje dirbtinėje saloje galima sustoti ir pasigrožėti abiejų šalių panoramomis.
• Amvadžo salos (Amwaj Islands): Tai modernus dirbtinių salų projektas, kuriame įsikūrę prabangūs viešbučiai, vilos, restoranai ir privatūs paplūdimiai. Puiki vieta atsipalaiduoti ir pasimėgauti vandens pramogomis.
• Perlų kelias (Pearling Path): Dar vienas UNESCO saugomas objektas Muharako mieste. Tai 3,5 km ilgio maršrutas, jungiantis 17 pastatų (pirklių namus, parduotuves, mečetes), tris austrių gaudymo vietas jūroje ir dalį pakrantės, kurie kartu pasakoja unikalią perlų gavybos istoriją ir jos įtaką Bahreino ekonomikai bei visuomenei.

Iššūkiai ir ateities vizija

Nepaisant visų pasiekimų, Bahreinas susiduria ir su rimtais iššūkiais. Šalies politinis gyvenimas yra sudėtingas dėl įtampos tarp valdančiosios sunitų mažumos ir šiitų daugumos, kuri sudaro didžiąją dalį vietinių gyventojų. 2011 metais, „Arabų pavasario“ įkvėpti, šalyje vyko masiniai protestai, reikalaujantys daugiau politinių teisių ir reformų. Nors situacija stabilizavosi, politinė įtampa išlieka svarbiu vidaus politikos veiksniu.

Ekonomikos srityje, nors ir diversifikuota, šalis vis dar yra priklausoma nuo svyruojančių naftos kainų. Todėl Bahreinas yra parengęs ilgalaikę strategiją „Ekonominė vizija 2030“, kurios tikslas – toliau mažinti priklausomybę nuo naftos, plėtoti privatų sektorių, pritraukti daugiau užsienio investicijų ir tapti dar konkurencingesniu pasaulinėje arenoje.

Bahreinas – tai žavingas kraštas, kuriame senovės paslaptys dera su ateities ambicijomis. Tai vieta, kur galima pasinerti į tūkstantmečių istoriją, tyrinėjant Dilmuno pilkapius, o po kelių valandų stebėti, kaip „Formulės 1“ bolidai skrieja moderniausia trasa. Tai šalis, kuri sugebėjo išnaudoti savo ribotus gamtos išteklius tam, kad taptų regiono finansų ir kultūros centru. Keliautojui iš Lietuvos Bahreinas siūlo ne tik saulę ir šiltą jūrą, bet ir unikalią galimybę iš arti pamatyti, kaip mažytė salų valstybė kuria savo sėkmės istoriją dinamiškame ir nuolat kintančiame Artimųjų Rytų pasaulyje.