Finansų Rinkos: Išsamus Gidas, Kaip Suprasti ir Įdarbinti Savo Pinigus

Ar kada nors susimąstėte, kas iš tiesų slypi po žodžių junginiu „finansų rinkos“? Dažnam tai asocijuojasi su Volstrito vilkais, mirgančiais grafikais kompiuterių ekranuose ir sudėtingomis operacijomis, suprantamomis tik išrinktiesiems. Tačiau tiesa yra kur kas paprastesnė ir, svarbiausia, artimesnė kiekvienam iš mūsų. Finansų rinkos – tai ne mistinis baubas, o galingas ekonomikos variklis ir įrankis, kuriuo, išmokus naudotis, galima pasiekti savo finansinių tikslų: nuo orios senatvės iki svajonių būsto ar vaiko studijų užsienyje. Šis gidas skirtas visiems – ir tiems, kurie žengia pirmuosius žingsnius, ir tiems, kurie jau turi patirties, bet nori susisteminti žinias.

Kas yra finansų rinka ir kodėl ji svarbi?

Paprasčiausiai tariant, finansų rinka yra vieta, kur susitinka tie, kurie turi laisvų pinigų (investuotojai, taupytojai), ir tie, kuriems jų reikia (įmonės, vyriausybės). Tai tarsi milžiniškas turgus, kuriame prekiaujama ne daržovėmis ar automobiliais, o finansiniais instrumentais: akcijomis, obligacijomis, valiutomis ir kt. Šis „turgus“ atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas:

• Kapitalo perskirstymas: Rinkos nukreipia pinigus iš ten, kur jų yra per daug, ten, kur jų trūksta. Įmonės gauna lėšų plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, inovacijoms. Vyriausybės finansuoja infrastruktūros projektus, švietimą, sveikatos apsaugą. Be šio mechanizmo ekonomika tiesiog sustotų.
• Kainų nustatymas: Nuolatinė prekyba leidžia nustatyti tikrąją finansinio turto (pvz., įmonės akcijų) vertę, remiantis paklausa ir pasiūla. Tai suteikia skaidrumo ir informacijos visiems rinkos dalyviams.
• Likvidumo užtikrinimas: Finansų rinkos leidžia greitai ir palyginti mažais kaštais paversti savo investicijas grynaisiais pinigais. Jei jums prireiktų pinigų, savo turimas populiarios įmonės akcijas greičiausiai parduotumėte per kelias minutes.

Kiekvienas iš mūsų, net to nesuvokdamas, dalyvauja finansų rinkose. Jei kaupiate pensiją antros ar trečios pakopos fonduose, jūsų pinigus fondų valdytojai investuoja būtent čia. Jei banke laikote indėlį, bankas tuos pinigus „įdarbina“, skolindamas kitiems. Suprasdami, kaip veikia šis mechanizmas, galime pereiti iš pasyvių stebėtojų į aktyvius dalyvius ir patys priimti sprendimus, kurie augins mūsų gerovę.

Pagrindinės finansų rinkų rūšys: kur prekiaujama?

Finansų pasaulis yra platus ir įvairus. Jį galima suskirstyti į keletą pagrindinių rinkų, kurių kiekviena turi savo specifiką, instrumentus ir rizikos lygį.

Akcijų rinka (The Stock Market)

Tai bene geriausiai žinoma finansų rinkos dalis. Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis, kad jūs turite mažytę dalelę įmonės. Pirkdami, pavyzdžiui, „Apple“ ar „Ignitis grupės“ akcijų, jūs tampate šių bendrovių bendrasavininku. Kaip akcininkas, jūs turite teisę ne tik į dalį įmonės pelno (išmokamą dividendų forma), bet ir galite uždirbti iš akcijos kainos augimo. Jei įmonei sekasi, jos vertė kyla, o kartu brangsta ir jūsų turimos akcijos.

Prekyba akcijomis vyksta biržose, tokiose kaip Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE), NASDAQ Amerikoje ar „Nasdaq Vilnius“ Lietuvoje. Būtent čia kasdien susitinka pirkėjai ir pardavėjai, nustatydami akcijų kainas. Investavimas į akcijas istoriškai laikomas vienu pelningiausių būdų auginti kapitalą ilguoju laikotarpiu, tačiau jis neatsiejamas ir nuo didesnės rizikos – įmonėms gali sektis ir prasčiau, o akcijų vertė gali ne tik augti, bet ir kristi.

Obligacijų rinka (The Bond Market)

Jei akcija yra nuosavybės dalis, tai obligacija – skolos raštelis. Pirkdami obligaciją, jūs iš esmės paskolinate pinigų ją išleidusiai organizacijai – įmonei (korporatyvinės obligacijos) arba vyriausybei (vyriausybės vertybiniai popieriai). Mainais už paskolą jūs reguliariai gaunate iš anksto nustatytas palūkanas (vadinamas kuponu), o pasibaigus obligacijos terminui atgaunate visą paskolintą sumą (nominaliąją vertę).

Obligacijos paprastai laikomos saugesne investicija nei akcijos, nes pajamos iš jų yra labiau nuspėjamos. Net jei įmonės pelnas svyruoja, ji vis tiek privalo mokėti palūkanas obligacijų savininkams. Vyriausybių obligacijos laikomos vienu saugiausių investicinių instrumentų pasaulyje. Žinoma, rizika išlieka – pavyzdžiui, emitentas (skolininkas) gali bankrutuoti arba kylančios palūkanų normos gali sumažinti jūsų turimų obligacijų vertę rinkoje. Tačiau subalansuotame investiciniame portfelyje obligacijos atlieka svarbų stabilizuojantį vaidmenį.

Valiutų rinka (Forex arba FX Market)

Tai didžiausia ir likvidžiausia finansų rinka pasaulyje, kurios dienos apyvarta siekia trilijonus JAV dolerių. Čia prekiaujama valiutomis – euras keičiamas į dolerius, svarai į jenas ir t.t. Šioje rinkoje dalyvauja visi – nuo centrinių bankų ir tarptautinių korporacijų, perkančių prekes užsienyje, iki turistų, keičiančių valiutą atostogoms. Taip pat joje aktyviai veikia ir spekuliantai, siekiantys uždirbti iš valiutų kursų svyravimų.

Dėl didelio sverto (galimybės valdyti didesnę sumą, nei turite savo sąskaitoje) ir nuolatinio kursų judėjimo Forex rinka yra itin rizikinga, ypač nepatyrusiems investuotojams. Ji reikalauja gilių žinių, greitos reakcijos ir plieninių nervų.

Žaliavų rinka (The Commodity Market)

Šioje rinkoje prekiaujama ne finansiniais instrumentais, o fizinėmis prekėmis ir žaliavomis. Jas galima skirstyti į dvi grupes:

• Kietosios žaliavos: tai, kas iškasama iš žemės – nafta, gamtinės dujos, auksas, varis, sidabras.
• Minkštosios žaliavos: tai, kas užauginama – kava, kviečiai, kukurūzai, medvilnė, cukrus.

Žaliavų kainas lemia fundamentalūs pasiūlos ir paklausos dėsniai, geopolitinė situacija, orų sąlygos ir daugybė kitų veiksnių. Investuoti į žaliavas galima keliais būdais: perkant ateities sandorius (sudėtingas instrumentas), investuojant į biržoje prekiaujamus fondus (ETF), kurie seka žaliavų kainas, arba perkant su žaliavų gavyba susijusių įmonių akcijas.

Išvestinių finansinių priemonių rinka (The Derivatives Market)

Tai sudėtingiausia ir dažnai labiausiai nesuprantama rinka. Išvestinės finansinės priemonės (tokios kaip ateities sandoriai, pasirinkimo sandoriai) yra kontraktai, kurių vertė priklauso nuo kito, bazinio, turto (pvz., akcijos, žaliavos ar valiutos) kainos. Jos buvo sukurtos rizikai valdyti (hedžingui). Pavyzdžiui, ūkininkas, norėdamas apsidrausti nuo galimo kviečių kainos kritimo ateityje, gali parduoti ateities sandorį, taip „užfiksuodamas“ šiandienos kainą. Tačiau šie instrumentai plačiai naudojami ir spekuliaciniais tikslais, kas juos paverčia itin rizikingu įrankiu, reikalaujančiu profesionalių žinių.

Rinkos dalyviai: kas perka ir parduoda?

Finansų rinkų ekosistema yra sudėtinga, joje veikia skirtingų tipų ir dydžių žaidėjai.

• Individualūs (mažmeniniai) investuotojai: Tai mes visi – žmonės, investuojantys savo asmenines lėšas. Mūsų tikslai įvairūs: pensija, vaikų ateitis, finansinė laisvė. Nors pavienio investuotojo įtaka rinkai menka, bendra individualių investuotojų masė yra didžiulė jėga.
• Instituciniai investuotojai: Tai didžiosios organizacijos, valdančios milžiniškus pinigų srautus. Tarp jų – pensijų fondai, draudimo kompanijos, investiciniai fondai ir rizikos draudimo fondai (hedge funds). Dėl savo dydžio jie yra pagrindiniai rinkos „banginiai“, kurių veiksmai gali sukelti pastebimus kainų judėjimus.
• Įmonės (korporacijos): Jos dalyvauja rinkose dvejopai. Viena vertus, jos pritraukia kapitalą plėtrai, leisdamos akcijas ar obligacijas. Kita vertus, pačios gali investuoti savo laisvas lėšas į trumpalaikius finansinius instrumentus.
• Vyriausybės ir centriniai bankai: Vyriausybės skolinasi pinigų leisdamos obligacijas, kad padengtų biudžeto deficitą. Centriniai bankai (kaip Europos Centrinis Bankas ar JAV Federalinė rezervų sistema) yra galingiausi rinkos reguliuotojai. Keisdami bazines palūkanų normas, vykdydami kiekybinio skatinimo programas, jie daro milžinišką įtaką visai finansų sistemai.
• Finansų tarpininkai: Tai brokeriai, bankai, biržos – visa infrastruktūra, kuri leidžia pirkėjams ir pardavėjams susitikti ir sklandžiai vykdyti sandorius.

Kaip pradėti investuoti? Žingsniai į finansų rinką

Kelias į finansų rinkas gali pasirodyti bauginantis, tačiau suskaidžius jį į mažus žingsnelius, viskas tampa kur kas aiškiau.

1. Išsilavinimas ir tikslai. Pirmas ir svarbiausias žingsnis – mokytis. Skaitykite knygas, straipsnius, klausykite tinklalaidžių. Supraskite pagrindinius terminus ir principus. Tuomet aiškiai apibrėžkite savo tikslus. Kodėl norite investuoti? Kiek laiko tam turite? Ar kaupiate pensijai po 30 metų, ar pradiniam būsto įnašui po penkerių? Nuo tikslų priklausys visa jūsų strategija.
2. Rizikos tolerancijos įvertinimas. Būkite sąžiningi su savimi. Kaip reaguotumėte, jei jūsų investicijų vertė per mėnesį nukristų 20 %? Ar pultumėte paniškai parduoti, ar ramiai lauktumėte rinkos atsigavimo? Jūsų amžius, finansinė padėtis, investavimo terminas ir asmeninis charakteris lemia jūsų toleranciją rizikai. Jaunas žmogus, turintis stabilų darbą ir ilgą laiko horizontą, gali prisiimti daugiau rizikos nei tas, kuriam iki pensijos liko keleri metai.
3. Tarpininko pasirinkimas ir sąskaitos atidarymas. Norint prekiauti biržoje, jums reikės tarpininko – brokerio. Lietuvoje šią paslaugą teikia didieji komerciniai bankai (pvz., „Swedbank“, SEB), taip pat veikia specializuoti tarptautiniai brokeriai (pvz., „Interactive Brokers“, „Trading 212“). Rinkdamiesi atkreipkite dėmesį į mokesčius (sąskaitos, sandorių), prieinamų instrumentų pasirinkimą ir platformos patogumą.
4. Strategijos sukūrimas ir diversifikacija. Niekada nedėkite visų kiaušinių į vieną pintinę. Diversifikacija – tai kertinis investavimo principas, reiškiantis rizikos išskaidymą. Investuokite į skirtingas turto klases (akcijas, obligacijas), skirtingus ekonomikos sektorius (IT, energetika, sveikatos apsauga) ir skirtingas geografines rinkas (JAV, Europa, Azija). Pradedančiajam puikus startas gali būti investavimas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF), kurie iš karto suteikia plačią diversifikaciją, nes vienu pirkimu įsigyjate krepšelį, sudarytą iš šimtų ar net tūkstančių skirtingų akcijų ar obligacijų.
5. Reguliarumas ir ilgalaikė perspektyva. Sėkmingo investavimo paslaptis dažnai yra ne bandymas „pagauti“ geriausią momentą pirkimui ar pardavimui, o nuoseklumas. Reguliariai, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, investuodami tą pačią sumą (vadinamasis „kainos vidurkinimo“ metodas), jūs perkate daugiau turto, kai kainos yra žemos, ir mažiau, kai jos aukštos. Svarbiausia – mąstyti dešimtmečiais, o ne dienomis. Ignoruokite trumpalaikį rinkos „triukšmą“ ir laikykitės savo plano.

Rinkos psichologija: didžiausias priešas – veidrodyje

Techninė analizė, fundamentalūs rodikliai, ekonomikos prognozės – visa tai svarbu. Tačiau dažnai didžiausiu investuotojo priešu tampa ne rinka, o jo paties emocijos. Dvi galingiausios jėgos, valdančios rinkas, yra baimė ir godumas.

Godumas pasireiškia per FOMO (Fear Of Missing Out) – baimę praleisti progą. Matydami, kaip kyla kokios nors kriptovaliutos ar „memų“ akcijos kaina, žmonės puola pirkti pačiame pike, nesivadovaudami jokia logika, o tik noru greitai pralobti. Tai dažniausiai baigiasi skaudžiais nuostoliais.

Baimė smogia tada, kai rinkos krenta. Matydami raudonus skaičius savo portfelyje, investuotojai pasiduoda panikai ir parduoda savo turtą pačiomis žemiausiomis kainomis, taip „užfiksuodami“ nuostolius. O juk būtent rinkos nuosmukiai istoriškai buvo geriausias laikas pirkimui.

Sėkmingi investuotojai supranta, kad emocijas reikia palikti nuošalyje. Jie turi aiškų planą ir jo laikosi tiek rinkoms kylant, tiek krentant. Disciplina, kantrybė ir ilgalaikis požiūris yra kur kas svarbesni už bandymą nuspėti rinkos judėjimą.

Pabaigai

Finansų rinkos nėra kazino. Tai mechanizmas, leidžiantis kantriam ir disciplinuotam investuotojui auginti savo kapitalą, pasinaudojant pasaulio ekonomikos augimu. Kelias į sėkmingą investavimą prasideda nuo žinių kaupimo, tikslų išsikėlimo ir plano sudarymo. Nebijokite pradėti nuo mažų sumų – svarbiausia yra žengti pirmąjį žingsnį. Įdarbinkite savo pinigus ir leiskite jiems dirbti jums, kol jūs miegate. Tai nėra greito praturtėjimo schema, o maratonas, kurio pabaigoje laukia solidus finansinės laisvės prizas.