Nusprendžiau: kaip vienas žodis apverčia gyvenimą aukštyn kojomis ir kodėl tai geriausia, kas gali nutikti

Tikriausiai kiekvienas esame patyrę tą jausmą. Tylų, bet atkaklų kirbėjimą kažkur giliai viduje. Tai balsas, kuris kužda, kad galėtų būti kitaip. Geriau. Prasmingiau. Dienų dienas mes jį ignoruojame, užgožiame kasdienės rutinos triukšmu, darbų sąrašais ir socialinių tinklų srautu. Bet ateina akimirka, kai tas kuždesys virsta riksmu. Ir tada, galbūt vidury nakties, o gal piko valandą automobilių spūstyje, mes ištariame sau – tvirtai ir neginčijamai: „Nusprendžiau.“

Šis žodis – tai ne tik minčių samplaika. Tai lūžio taškas. Tai riba tarp „kažkada galbūt“ ir „dabar“. Tai momentas, kai iš pasyvaus stebėtojo tampame aktyviu savo gyvenimo kūrėju. Nesvarbu, ar nusprendėte išeiti iš nemėgstamo darbo, pradėti nuosavą verslą, persikraustyti į kitą šalį, nutraukti toksiškus santykius ar pagaliau pradėti sportuoti. Pats sprendimo aktas turi milžinišką transformacinę galią. Jis išlaisvina energiją, kurios net neįtarėte turintys, ir atveria duris, kurias manėte esant užrakintas amžiams.

Bet kelias nuo sprendimo iki realių pokyčių yra duobėtas, o kartais – velniškai baisus. Šiame straipsnyje mes pasinersime į tai, kas vyksta po to, kai ištariame „nusprendžiau“. Išnarpliosime baimės anatomiją, aptarsime praktinius žingsnius, kurie padeda svajonę paversti planu, ir pasidalinsime įžvalgomis, kaip išgyventi neišvengiamą emocijų audrą.

Baimės anatomija: kodėl taip sunku žengti pirmą žingsnį?

Priėmus sprendimą, pirmoji reakcija dažnai būna euforija. Jaučiamės lyg superherojai, galintys nuversti kalnus. Tačiau šis jausmas greitai susiduria su realybe, kuri pasirodo su savo geriausia drauge – baime. Ir ji atsiveda visą giminę: nerimą, abejones, neužtikrintumą.

Kodėl taip yra? Mūsų smegenys yra evoliuciškai užprogramuotos siekti saugumo ir vengti nežinomybės. Stabilus, nors ir pilkas bei nuobodus darbas, yra „žinomas“. Pažįstama aplinka, net jei ji slegia, yra „saugi“. Bet koks pokytis yra potenciali grėsmė. Smegenys įjungia pavojaus signalą ir pradeda generuoti „kas, jeigu“ scenarijus:

• Finansinė baimė: „Kas, jeigu man nepavyks ir aš liksiu be pinigų? Iš ko mokėsiu nuomą, mokesčius, iš ko gyvensiu?“ Tai bene pati didžiausia ir labiausiai paralyžiuojanti baimė. Ji racionali ir pagrįsta. Stabilus atlyginimas, kad ir koks jis būtų, suteikia saugumo jausmą, kurio atsisakyti yra nepaprastai sunku.
• Nesėkmės baimė: „Kas, jeigu aš susimausiu? Visi pamatys, kad esu nevykėlis.“ Ši baimė glaudžiai susijusi su mūsų saviverte. Mes bijome ne tiek pačios nesėkmės, kiek viešo pažeminimo ir patvirtinimo, kad galbūt nesame tokie protingi ar gabūs, kaip norėtume apie save galvoti.
• Socialinė baimė: „Ką pagalvos tėvai, draugai, kolegos?“ Žmogus – sociali būtybė. Mums svarbi aplinkinių nuomonė ir palaikymas. Baimė nuvilti artimuosius ar būti palaikytam keistuoliu, „svajokliu“ gali būti labai stiprus stabdis. Girdime sakant: „Tu bent žinai, ką darai? Juk turėjai gerą, stabilų darbą!“
• Nežinomybės baimė: „Aš net nežinau, nuo ko pradėti.“ Komforto zona, nors ir varžanti, yra patogi, nes joje viskas aišku ir prognozuojama. Žengus už jos ribų, patenkame į visišką miglą. Nėra jokio vadovėlio ar instrukcijos, kaip gyventi naująjį gyvenimą. Tenka mokytis plaukti jau įšokus į vandenį.

Svarbu suprasti, kad jausti šias baimes yra normalu. Tai reiškia, kad jūsų sprendimas yra reikšmingas. Raktas į sėkmę – ne ignoruoti baimę, o išmokti su ja veikti. Pripažinkite ją, įvardinkite ją, o tada paklauskite savęs: „O kas bus, jeigu aš nepabandysiu?“ Dažnai baimė likti toje pačioje vietoje po dešimties metų yra daug baisesnė už bet kokią potencialią nesėkmę.

Nuo sprendimo iki veiksmo: paverskite svajonę planu

Euforija išgaravo, baimės atsitraukė į antrą planą. Kas toliau? Sprendimas be veiksmo plano yra tik noras. Kad „nusprendžiau“ taptų realybe, reikia konkrečių, apčiuopiamų žingsnių. Tai etapas, reikalaujantis disciplinos, tyrimų ir strateginio mąstymo. Panagrinėkime pavyzdį, kai žmogus nusprendžia išeiti iš samdomo darbo ir pradėti savo veiklą – tarkime, tapti laisvai samdomu specialistu ar kurti nedidelį e.prekybos verslą.

1. Finansinė pagalvė: jūsų saugumo tinklas

Tai nepatogus, bet pats svarbiausias žingsnis. Prieš atsisakydami stabilaus atlyginimo, privalote turėti finansinę pagalvę. Tai pinigų suma, kuri leis jums išgyventi, kol jūsų nauja veikla pradės nešti stabilias pajamas. Kiek reikia? Auksinė taisyklė – turėti santaupų, kurios padengtų jūsų būtiniausias 6–12 mėnesių išlaidas.

Kaip tai apskaičiuoti? Susirašykite visas savo mėnesio išlaidas: nuoma/paskola, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, ryšys ir kitos neišvengiamos sąnaudos. Pamirškite kavines, naujus drabužius ir pramogas – skaičiuokite tik tai, be ko negalite išgyventi. Gautą sumą padauginkite iš 6 (minimalus variantas) arba 12 (saugus variantas). Tai yra jūsų tikslas. Kol neturite šios sumos, jūsų sprendimas lieka „pasiruošimo“ stadijoje. Taupykite agresyviai, atsisakykite nebūtinų išlaidų. Tai bus pirmasis jūsų disciplinos ir atsidavimo išbandymas.

2. Mini verslo planas: kelrodis sau pačiam

Nereikia rašyti šimto puslapių disertacijos, kurios reikalautų bankas. Jums reikia paprasto, aiškaus plano, kuris būtų kelrodis jums pačiam. Atsakykite sau į kelis esminius klausimus:

• Ką aš siūlysiu? Kuo aiškiau ir konkrečiau apibrėžkite savo paslaugą ar produktą. Ne „padėsiu verslams“, o „kursiu socialinių tinklų strategijas mažoms ir vidutinėms grožio paslaugų įmonėms“.
• Kas mano klientas? Kam reikia jūsų paslaugos/produkto? Kur tie žmonės renkasi? Kaip juos pasiekti?
• Kaip aš uždirbsiu pinigus? Kokia bus kainodara? Kiek klientų ar pardavimų man reikia per mėnesį, kad padengčiau savo išlaidas ir gaučiau pelno? Būkite realistiški.
• Kuo aš skirsiuosi nuo kitų? Tikriausiai jau yra žmonių, kurie daro kažką panašaus. Koks bus jūsų unikalus pardavimo pasiūlymas (angl. Unique Selling Proposition)? Galbūt tai išskirtinė kokybė, greitis, specifinė specializacija ar asmeninis ryšys su klientu.

Šis planas padės ne tik struktūrizuoti mintis, bet ir identifikuoti potencialias problemas dar prieš pradedant veiklą.

3. Testavimas ir mokymasis: sušlapkite kojas

Pats blogiausias dalykas, kurį galite padaryti, tai mesti darbą ir tik tada pradėti galvoti, kaip veiks jūsų verslas. Išnaudokite laiką, kol dar turite stabilias pajamas. Pradėkite savo veiklą „šalia“ pagrindinio darbo. Tai vadinama MVP (angl. Minimum Viable Product) principu – minimalus gyvybingas produktas/paslauga.

Jei planuojate tapti fotografu – pasiūlykite kelias nemokamas ar labai pigias fotosesijas draugams, kad susikurtumėte portfolio. Jei norite kurti interneto svetaines – suraskite pirmą klientą ir sukurkite jam svetainę vakarais ir savaitgaliais. Taip ne tik pasitikrinsite, ar jūsų idėja apskritai turi paklausą, bet ir įgysite neįkainojamos praktinės patirties, gausite pirmųjų atsiliepimų ir, galbūt, uždirbsite pirmuosius pinigus. Tai sumažins riziką ir suteiks daugiau pasitikėjimo, kai ateis laikas žengti lemiamą žingsnį.

Pirmieji mėnesiai: tarp euforijos ir realybės šoko

Štai ir atėjo diena. Jūs įteikėte prašymą išeiti iš darbo, atsisveikinote su kolegomis ir dabar sėdite prie savo kompiuterio. Laisvė! Jūs pats sau viršininkas. Niekas nebesako, ką ir kada daryti. Pirmoji savaitė – tikra palaima. Jaučiatės pailsėjęs, kupinas idėjų ir entuziazmo.

Tačiau greitai realybė smogia visu smarkumu. Pasirodo, kad būti sau viršininku reiškia būti ne tik savo srities specialistu, bet ir rinkodaros vadovu, pardavėju, buhalteriu, klientų aptarnavimo specialistu ir valytoja viename asmenyje. Entuziazmą keičia nuovargis, o laisvę – jausmas, kad dirbate daugiau nei bet kada anksčiau, dažnai be aiškaus rezultato.

Šis etapas – tikras emocinis amerikietiškas kalnelis. Vieną dieną džiaugiatės gavę pirmąjį užsakymą ir jaučiatės lyg pasaulio karalius. Kitą dieną potencialus klientas dingsta be žinios, ir jums atrodo, kad viskas žlugs. Svarbiausi dalykai, padedantys išgyventi šį periodą:

• Struktūra ir disciplina. Kai niekas nekontroliuoja, lengva pasiduoti pagundai pamiegoti ilgiau ar visą dieną žiūrėti serialus. Susikurkite dienotvarkę. Kelkitės tuo pačiu metu, apsirenkite taip, lyg eitumėte į darbą (net jei dirbate iš namų), turėkite aiškų dienos darbų sąrašą. Disciplina yra laisvės kaina.
• Mažos pergalės. Nesitikėkite greitos sėkmės. Džiaukitės ir švęskite mažas pergales: parašytas pirmas tinklaraščio įrašas, gautas teigiamas atsiliepimas, užmegztas naujas kontaktas. Tai padės išlaikyti motyvaciją sunkiu metu.
• Bendruomenė. Neįmanoma visko padaryti vienam. Susiraskite bendraminčių – kitų laisvai samdomų specialistų, pradedančiųjų verslininkų. Dalyvaukite seminaruose, prisijunkite prie feisbuko grupių. Galimybė pasidalinti savo sunkumais ir pasidžiaugti sėkme su tais, kurie supranta, ką jūs išgyvenate, yra neįkainojama.

Žvilgsnis atgal: ar buvo verta?

Praeina metai, galbūt dveji. Chaosą pamažu keičia stabilumas. Jūs jau turite nuolatinių klientų, jūsų pajamos prognozuojamos, o procesai – sustyguoti. Jūs išmokote derėtis, sakyti „ne“ netinkamiems projektams ir planuoti savo laiką. Jūs padarėte daugybę klaidų, iš kurių skaudžiai, bet efektyviai pasimokėte.

Atsigręžus atgal, ar buvo verta? Atsakymas beveik visada yra tvirtas „taip“. Ir ne tik dėl finansinės laisvės, nors ji, žinoma, yra svarbi. Verta buvo dėl paties kelio. Dėl to, kuo jūs tapote šiame procese. Iš neužtikrinto svajotojo jūs virtote žmogumi, kuris sprendžia problemas, prisiima atsakomybę ir kuria savo realybę. Jūs įrodėte sau, kad galite daug daugiau, nei manėte.

Sprendimas pakeisti savo gyvenimą yra tarsi šuolis į ledinį vandenį. Iš pradžių trūksta oro, ištinka šokas ir norisi kuo greičiau lipti atgal į krantą, į šiltą ir saugų glėbį. Bet jei iškenčiate pirmąsias akimirkas, jei pradedate judėti, plaukti, jūsų kūnas prisitaiko. O tada apima neapsakomas gaivumo ir gyvybingumo jausmas. Jūs jaučiatės gyvesnis nei bet kada anksčiau.

Jei šiuo metu stovite ant to paties lieptelio ir svarstote, ar šokti, atminkite – vienintelis pralaimėjimas yra nepabandyti. Baimė niekur nedings, bet drąsa nėra baimės nebuvimas. Drąsa – tai veiksmas nepaisant baimės. Tad įkvėpkite, iškvėpkite ir tarkite sau garsiai: „Aš nusprendžiau.“ Jūsų nuotykis tik prasideda.