Ponzi Schema: Kaip Atpažinti Finansinę Apgaulę ir Apsaugoti Savo Pinigus?

Įsivaizduokite galimybę, kuri atrodo per gera, kad būtų tiesa. Investicija, žadanti stulbinančią, stabilią ir, svarbiausia, garantuotą grąžą be jokios rizikos. Jūsų draugas ar pažįstamas jau dalyvauja ir džiaugiasi solidžiu pelnu, ragindamas jus prisijungti prie šio išskirtinio „klubo“. Atrodo kaip svajonės išsipildymas, tiesa? Deja, finansų pasaulyje tokios svajonės dažnai virsta skaudžiais košmarais. Labai tikėtina, kad susidūrėte su Ponzi schema – viena seniausių ir klastingiausių finansinio sukčiavimo formų, kuri, nepaisant savo amžiaus, vis dar sėkmingai tuština patiklių investuotojų kišenes.

Šiandien, kai finansų rinkos yra sudėtingesnės nei bet kada, o internetas leidžia apgavystėms plisti žaibišku greičiu, gebėjimas atpažinti Ponzi schemą yra ne prabanga, o būtinybė. Šiame išsamiame straipsnyje mes panirsime į Ponzi schemų pasaulį: išsiaiškinsime, kaip jos veikia, kokia jų istorija, kaip atpažinti pavojaus signalus ir, svarbiausia, kaip apsaugoti savo sunkiai uždirbtus pinigus nuo sukčių pinklių.

Kas yra Ponzi schema? Išsamesnis žvilgsnis

Pačia paprasčiausia prasme, Ponzi schema yra apgaulinga investicinė operacija, kuri moka grąžą ankstesniems investuotojams naudodama naujų investuotojų įneštas lėšas. Tai pagrindinis ir esminis skirtumas nuo bet kokios teisėtos investicijos. Legitimios investicinės įmonės, fondai ar verslai generuoja pelną iš realios ekonominės veiklos – akcijų vertės augimo, dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, prekių gamybos ar paslaugų teikimo. Jų pelnas yra realus, uždirbtas rinkoje.

Ponzi schemoje jokios realios investicinės veiklos nevyksta. Organizatorius tiesiog sukuria įtikinamą istoriją apie neva genialią, slaptą ar itin sudėtingą investavimo strategiją, kuri leidžia jam pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Tai gali būti prekyba egzotiškomis valiutomis, arbitražas tarp tarptautinių rinkų, investicijos į paslaptingas technologijas ar bet kas kita, kas skamba įspūdingai ir sunkiai patikrinama paprastam žmogui.

Ši schema veikia kaip kortų namelis. Kol į sistemą nuolat plūsta nauji pinigai, ji atrodo stabili ir pelninga. Ankstyvieji investuotojai gauna žadėtą grąžą (kuri iš tiesų yra kitų žmonių pinigai) ir, patikėję sėkme, tampa geriausia reklama. Jie pasakoja savo draugams, šeimos nariams, kolegoms, taip įtraukdami vis daugiau aukų. Tačiau sistema yra matematiškai pasmerkta žlugti. Anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai naujų investuotojų srautas sulėtėja arba didelė dalis senųjų investuotojų nusprendžia atsiimti savo pinigus. Tada kortų namelis sugriūva, o dauguma dalyvių praranda viską, ką investavo. Schemos organizatorius dažniausiai dingsta su likusiomis lėšomis.

Ponzi schemos krikštatėvis: Charles Ponzi istorija

Nors panašaus pobūdžio sukčiavimo būta ir anksčiau, terminas „Ponzi schema“ neatsiejamas nuo charizmatiško italo imigranto Amerikoje – Charles Ponzi. Jo istorija, nutikusi trečiojo dešimtmečio pradžioje Bostone, yra klasikinis šios apgavystės pavyzdys.

1919 metais Ponzi atrado arbitražo galimybę, susijusią su tarptautiniais pašto atsakymo kuponais (angl. International Reply Coupon). Dėl pokario infliacijos skirtingose šalyse šių kuponų vertė skyrėsi. Teoriškai buvo galima pigiai pirkti kuponus vienoje šalyje ir juos brangiau iškeisti į pašto ženklus kitoje, taip gaunant pelną. Nors pati idėja turėjo loginį pagrindą, logistiniai sunkumai ir menkas mastelis neleido iš to uždirbti didelių pinigų.

Tačiau Charles Ponzi tai nerūpėjo. Jis pasinaudojo šia sudėtinga idėja kaip priedanga. 1920 metų sausį jis įkūrė savo įmonę „The Securities Exchange Company“ ir pradėjo kviesti investuotojus, žadėdamas jiems neįtikėtiną pelną – 50% grąžą per 45 dienas arba 100% per 90 dienų.

Pirmieji investuotojai, įnešę nedideles sumas, iš tiesų gavo žadėtą pelną. Laimingi ir apkvaitę nuo lengvų pinigų, jie tapo vaikščiojančia reklama. Žinia sklido iš lūpų į lūpas. Žmonės pradėjo masiškai nešti savo santaupas, įkeisti namus, kad tik galėtų investuoti pas Ponzi. Savo piko metu, 1920-ųjų vasarą, Ponzi per dieną surinkdavo apie 250 000 JAV dolerių (šiandien tai prilygtų milijonams).

Žinoma, jis neinvestavo pinigų į pašto kuponus. Jis tiesiog naudojo naujai gautas lėšas, kad išmokėtų ankstesniems investuotojams. Schema subyrėjo tų pačių metų rugpjūtį, kai laikraščio „The Boston Post“ tyrimas atskleidė, kad norint padengti tokias investicijas, apyvartoje turėtų būti apie 160 milijonų pašto kuponų, o jų tebuvo vos 27 tūkstančiai. Kilo panika, investuotojai puolė atsiimti pinigų, ir sistema akimirksniu žlugo. Charles Ponzi buvo nuteistas, o dešimtys tūkstančių žmonių prarado savo gyvenimo santaupas. Jo vardas amžiams tapo finansinės apgaulės sinonimu.

Modernios Ponzi schemos: nuo Madoffo iki kriptovaliutų

Galima pamanyti, kad po šimto metų žmonės tapo protingesni. Tačiau Ponzi schemos ne tik neišnyko, bet ir evoliucionavo, prisitaikydamos prie modernių technologijų ir rinkų. Didžiausia visų laikų Ponzi schema priklauso ne kam kitam, o Bernie Madoffui, gerbiamam Volstrito finansininkui.

Dešimtmečius Madoffas valdė tariamai itin sėkmingą investicinį fondą. Jo klientai buvo turtingi asmenys, labdaros organizacijos, universitetai. Skirtingai nuo Ponzi, Madoffas nežadėjo astronominės grąžos – jis žadėjo stabilią, bet solidžią 10-12% metinę grąžą, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų. Tai atrodė patikima. Jis kūrė išskirtinumo aurą, neva ne kiekvienas galėjo tapti jo klientu. Investuotojai gaudavo suklastotas ataskaitas, rodančias nuolatinį ir stabilų pelną. Apgaulė truko beveik du dešimtmečius ir žlugo tik per 2008 metų finansų krizę, kai klientai masiškai pareikalavo grąžinti pinigus. Nuostoliai siekė apie 65 milijardus JAV dolerių.

Šiandien Ponzi schemos klesti ir skaitmeninėje erdvėje, ypač kriptovaliutų pasaulyje. Anonimiškumas, sudėtingos technologijos ir reguliavimo stoka sukuria idealias sąlygas sukčiams. Jie kuria projektus, vadinamus „High-Yield Investment Programs“ (HYIP), kurie žada nerealią dienos ar savaitės grąžą už kriptovaliutų „statymą“ (staking) ar dalyvavimą tariamuose prekybos botuose. Dažnai tokie projektai veikia kelias savaites ar mėnesius, surenka pinigus ir staiga dingsta – tai vadinama „rug pull“ (kilimėlio ištraukimu).

Raudonos vėliavėlės: Kaip atpažinti Ponzi schemą?

Nors schemos gali būti puikiai užmaskuotos, beveik visos jos turi bendrų bruožų, kurie turėtų įžiebti raudoną lemputę bet kurio apdairaus žmogaus galvoje. Štai į ką būtina atkreipti dėmesį:

• Garantuota didelė grąža su minimalia arba nuline rizika. Tai yra pats svarbiausias ir akivaizdžiausias pavojaus signalas. Finansų pasaulyje nėra tokio dalyko kaip garantuotas pelnas be rizikos. Grąža visada yra tiesiogiai susijusi su rizika. Kuo didesnė potenciali grąža, tuo didesnė ir rizika prarasti pinigus. Jei kas nors jums žada kitaip – jis meluoja.
• Pastovūs, nerealistiškai stabilūs pelnai. Realios investicijos patiria svyravimų. Akcijų rinkos kyla ir krenta, nekilnojamojo turto vertė fluktuoja. Jei jūsų investicijos ataskaitos rodo tik lygų, nepajudinamą kilimą aukštyn, nepriklausomai nuo to, kas vyksta pasaulio ekonomikose, tai yra didžiulis įtarimą keliantis ženklas. Būtent taip Madoffas apgaudinėjo savo klientus.
• Sudėtingos ir slaptos investavimo strategijos. Sukčiai dažnai dangstosi sudėtingu žargonu ir teigia, kad jų metodas yra „komercinė paslaptis“. Jei investicijos valdytojas negali arba nenori aiškiai ir suprantamai paaiškinti, kaip jis uždirba pinigus, bėkite kuo toliau. Legitimūs valdytojai visada pateikia išsamius dokumentus (prospektus), kuriuose aprašoma strategija, rizikos ir mokesčiai.
• Problemos su dokumentacija ir licencijavimu. Patikrinkite, ar asmuo ir įmonė, siūlantys jums investuoti, yra licencijuoti ir prižiūrimi atitinkamų institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko. Ponzi schemų organizatoriai dažnai neturi jokių licencijų arba yra registruoti abejotinose ofšorinėse jurisdikcijose. Taip pat reikalaukite oficialių, audituotų finansinių ataskaitų.
• Spaudimas greitai investuoti. Sukčiai dažnai naudoja psichologinį spaudimą, kurdami skubos jausmą. Frazių kaip „pasiūlymas galioja tik šiandien“, „vietų skaičius ribotas“ ar „tai vienintelė tokia proga gyvenime“ tikslas yra priversti jus priimti sprendimą neapgalvotai, bijant praleisti progą (angl. FOMO – Fear Of Missing Out).
• Sunkumai atsiimant pinigus. Iš pradžių nedidelės sumos gali būti išmokamos greitai, kad būtų sukurtas pasitikėjimas. Tačiau pabandžius atsiimti didesnę sumą ar visą investiciją, prasideda problemos: vėlavimai, biurokratinės kliūtys, įkalbinėjimai „palikti pinigus ir uždirbti dar daugiau“ arba tiesiog ignoruojami prašymai.

Ponzi schema vs. Piramidė: Koks skirtumas?

Dažnai Ponzi schema painiojama su finansine piramide. Nors abi yra apgaulės ir remiasi naujų narių pritraukimu, jų struktūra šiek tiek skiriasi.

• Ponzi schemoje investuotojai yra pasyvūs. Jie tiesiog atiduoda pinigus centriniam organizatoriui, kuris žada juos „investuoti“. Dalyviams nereikia nieko daryti, tik laukti pelno. Schema yra centralizuota.
• Finansinėje piramidėje dalyviai privalo aktyviai verbuoti naujus narius, kad gautų pelną. Jų uždarbis priklauso nuo to, kiek naujų žmonių jie patys įtraukia į sistemą. Dažnai piramidės schemos maskuojamos parduodant kokį nors menkavertį produktą ar paslaugą, kad atitiktų teisinius reikalavimus, tačiau pagrindinis pajamų šaltinis vis tiek yra naujų narių startiniai mokesčiai.

Trumpai tariant, Ponzi schemoje jus apgauna vienas pagrindinis sukčius, o piramidėje jūs patys turite tapti sukčiumi ir apgaudinėti kitus, kad uždirbtumėte.

Psichologiniai spąstai: Kodėl protingi žmonės patenka į Ponzi schemas?

Svarbu suprasti, kad Ponzi schemų aukomis tampa ne tik naivūs ar finansiškai neraštingi žmonės. Kaip parodė Madoffo atvejis, į šias pinkles gali pakliūti ir patyrę verslininkai, ir išsilavinę profesionalai. Taip yra todėl, kad sukčiai meistriškai išnaudoja universalias žmogaus psichologijos silpnybes.

Godumas ir baimė praleisti progą (FOMO) yra galingiausi varikliai. Pažadas greitai ir lengvai praturtėti gali užtemdyti racionalų protą. Kai matote, kaip jūsų kaimynas ar kolega džiaugiasi nauju automobiliu, kurį neva pirko iš „investicijų pelno“, atsiranda milžiniškas spaudimas prisijungti.

Pasitikėjimas yra dar vienas kertinis elementas. Daugelis schemų plinta per socialinius ratus – šeimą, draugus, bažnyčios bendruomenę ar etninę grupę. Tai vadinama „giminingumo apgaule“ (angl. affinity fraud). Kai investuoti pasiūlo žmogus, kuriuo pasitikite, kritinis mąstymas dažnai išsijungia.

Galiausiai, „eksperto“ autoritetas. Sukčiai save pateikia kaip finansų genijus, turinčius prieigą prie slaptų žinių. Jie kalba užtikrintai, vartoja sudėtingus terminus ir sukuria sėkmingo, pasiturinčio žmogaus įvaizdį, kuriuo norisi tikėti.

Ką daryti, jei įtariate Ponzi schemą arba jau investavote?

Jei skaitant šį straipsnį jums kilo įtarimų dėl savo investicijos, veikti reikia greitai ir ryžtingai.

1. Nedelsiant nustokite investuoti. Neįneškite jokių papildomų lėšų, net jei jus spaudžia ar vilioja dar didesniais pelnais.
2. Pabandykite atsiimti savo pinigus. Iš karto pateikite oficialų prašymą grąžinti visas jūsų lėšas – tiek pradinę investiciją, tiek tariamą pelną. Organizatoriaus reakcija į šį prašymą bus labai iškalbinga.
3. Rinkite ir saugokite visus įrodymus. Išsaugokite visas sutartis, elektroninius laiškus, pokalbių išklotines, banko pavedimų kopijas, ataskaitas ir bet kokią kitą komunikaciją su schemos organizatoriais.
4. Praneškite atsakingoms institucijoms. Lietuvoje apie įtariamą finansinę apgaulę reikėtų pranešti Lietuvos bankui, policijai arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Kuo anksčiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sustabdyti sukčius ir galbūt atgauti bent dalį lėšų.

Išvada: Geriausia gynyba – žinios ir sveikas protas

Ponzi schemos yra senos kaip pats finansų pasaulis, tačiau jos sėkmingai gyvuoja, nes apeliuoja į amžinas žmogiškąsias emocijas – godumą, baimę ir viltį. Geriausias skiepas nuo šios finansinės ligos yra žinios, kritinis mąstymas ir sveika dozė skepticizmo. Atminkite auksinę taisyklę: jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Niekada nepriimkite skubotų sprendimų, visada atlikite savo namų darbus, tikrinkite licencijas ir nebijokite užduoti nepatogių klausimų. Jūsų finansinis saugumas yra jūsų pačių rankose.