EBITDA: Kas tai? Išsamus Gidas Investuotojams ir Verslininkams

Finansų pasaulis kupinas sudėtingų terminų ir akronimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti bauginančiai. Vienas tokių, nuolat šmėžuojančių verslo naujienose, investuotojų ataskaitose ir įmonių vertinimuose, yra EBITDA. Girdėjote jį linksniuojant, bet vis dar neesate tikri, ką tiksliai jis reiškia ir kodėl yra toks svarbus? Jūs ne vieni. Nors EBITDA yra vienas populiariausių finansinių rodiklių, jis kartu yra ir vienas labiausiai nesuprastų bei neteisingai interpretuojamų.

Šiame išsamiame gide mes pasinersime į EBITDA pasaulį. Paprastais žodžiais, be sudėtingo finansinio žargono, išsiaiškinsime, kas slepiasi už šių šešių raidžių. Suprasime, kaip šis rodiklis apskaičiuojamas, kodėl jį taip mėgsta analitikai ir investiciniai bankininkai, bet kodėl tokie investavimo grandai kaip Warrenas Buffettas į jį žiūri skeptiškai. Tai bus ne sausa teorijos pamoka, o praktinis vadovas, padėsiantis jums, nesvarbu, ar esate pradedantysis investuotojas, smulkaus verslo savininkas, ar tiesiog smalsus žmogus, norintis geriau suprasti, kaip veikia įmonės ir ekonomika. Pasiruoškite pagaliau įminti EBITDA mįslę!

Kas yra EBITDA? Iššifruojame Akronimą

Pats akronimas EBITDA yra angliškas ir reiškia „Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation, and Amortization“. Išvertus į lietuvių kalbą, tai būtų „Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją“. Iš esmės, tai yra įmonės operacinio pelningumo matas. Jis parodo, kiek pinigų įmonė sugeneruoja iš savo pagrindinės veiklos, neatsižvelgiant į šalutinius veiksnius, tokius kaip finansavimo sprendimai, mokesčių politika ar buhalteriniai turto vertės nurašymai.

Kad suprastume esmę, išskaidykime kiekvieną komponentą:

• Pelnas (Earnings): Tai yra atspirties taškas. Dažniausiai skaičiavimui naudojamas veiklos pelnas (EBIT) arba grynasis pelnas. Svarbu žinoti, nuo kurio pelno pradedama, kad teisingai pridėtume atgal reikiamus komponentus.
• Palūkanos (Interest): Tai pinigai, kuriuos įmonė moka už pasiskolintą kapitalą (paskolas, obligacijas). Pridedant palūkanas atgal, siekiama eliminuoti įmonės finansavimo struktūros įtaką. Pavyzdžiui, dvi identiškos įmonės gali turėti visiškai skirtingą grynąjį pelną vien todėl, kad viena veikia iš nuosavo kapitalo, o kita – iš skolinto. EBITDA leidžia jas palyginti vienodomis sąlygomis, tarsi abi neturėtų skolų.
• Mokesčiai (Taxes): Tai pelno mokesčiai, mokami valstybei. Jie pridedami atgal, nes jų dydis priklauso nuo konkrečios šalies mokestinės aplinkos ir įmonės sugebėjimo optimizuoti mokesčius. Norint palyginti Lietuvos įmonę su, tarkime, Airijos įmone (kur pelno mokesčiai yra žymiai mažesni), EBITDA leidžia pamatyti, kuri iš jų veikia pelningiau pačios veiklos lygmeniu.
• Nusidėvėjimas (Depreciation): Tai ne piniginė sąnauda, atspindinti materialiojo turto (pastatų, įrangos, automobilių) vertės mažėjimą laikui bėgant. Nors įmonė realiai neišleidžia pinigų nusidėvėjimui kiekvieną mėnesį, ši suma yra išskaičiuojama iš pelno. Pridedant ją atgal, gauname aiškesnį vaizdą apie realiai generuojamus pinigų srautus.
• Amortizacija (Amortization): Tai labai panašus į nusidėvėjimą procesas, tik taikomas nematerialiajam turtui (patentams, licencijoms, programinei įrangai, prestižui). Tai taip pat ne piniginė sąnauda, kurią pridedame atgal, norėdami pamatyti įmonės pinigų generavimo potencialą.

Taigi, apibendrinant, EBITDA yra bandymas supaprastinti įmonės finansinę būklę ir parodyti jos „grynąjį“ veiklos rezultatą, išvalytą nuo finansinių ir buhalterinių sprendimų įtakos.

Kaip apskaičiuoti EBITDA? Formulė ir Praktinis Pavyzdys

EBITDA nėra oficialus rodiklis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ar Bendruosius apskaitos principus (GAAP). Tai reiškia, kad įmonės neprivalo jo pateikti savo finansinėse ataskaitose, ir nėra vienos griežtai apibrėžtos formulės. Vis dėlto, nusistovėjo dvi pagrindinės skaičiavimo praktikos.

EBITDA Formulės

1. Formulė, pradedant nuo grynojo pelno:

EBITDA = Grynasis Pelnas + Mokesčiai + Palūkanų sąnaudos + Nusidėvėjimas + Amortizacija

Šis būdas yra intuityvus, nes pradedama nuo pačios „apačios“ – galutinio pelno – ir lipama aukštyn, pridedant atgal visas išskaičiuotas neoperacines arba ne pinigines sąnaudas.

2. Formulė, pradedant nuo veiklos pelno (EBIT):

EBITDA = Veiklos Pelnas (EBIT) + Nusidėvėjimas + Amortizacija

Šis būdas dažnai laikomas tikslesniu ir „švaresniu“, nes veiklos pelnas (angl. Earnings Before Interest and Taxes arba EBIT) jau yra pelnas prieš palūkanas ir mokesčius. Vadinasi, belieka pridėti tik ne pinigines sąnaudas – nusidėvėjimą ir amortizaciją.

Praktinis pavyzdys

Įsivaizduokime nedidelę Lietuvos gamybos įmonę „Gaminys UAB“. Jos supaprastinta pelno (nuostolių) ataskaita atrodo taip:

• Pardavimo pajamos: 1 000 000 €
• Savikaina: 600 000 €
• Bendrasis pelnas: 400 000 €
• Veiklos sąnaudos (atlyginimai, nuoma): 200 000 €
• Nusidėvėjimas ir amortizacija: 50 000 €
• Veiklos pelnas (EBIT): 150 000 €
• Palūkanų sąnaudos: 20 000 €
• Pelnas prieš apmokestinimą: 130 000 €
• Pelno mokestis (15%): 19 500 €
• Grynasis pelnas: 110 500 €

Apskaičiuokime „Gaminys UAB“ EBITDA abiem būdais:

1. Naudodami grynąjį pelną:

EBITDA = 110 500 € (Grynasis pelnas) + 19 500 € (Mokesčiai) + 20 000 € (Palūkanos) + 50 000 € (Nusidėvėjimas ir amortizacija) = 200 000 €

2. Naudodami veiklos pelną (EBIT):

EBITDA = 150 000 € (Veiklos pelnas) + 50 000 € (Nusidėvėjimas ir amortizacija) = 200 000 €

Kaip matome, rezultatas abiem atvejais yra tas pats. „Gaminys UAB“ EBITDA yra 200 000 €. Šis skaičius parodo, kad įmonės pagrindinė veikla, nevertinant skolų, mokesčių ir turto nusidėvėjimo, per metus sugeneravo 200 tūkst. eurų pelno.

Kodėl EBITDA yra toks populiarus? Pagrindiniai Privalumai

EBITDA išpopuliarėjo ne be priežasties. Šis rodiklis siūlo keletą reikšmingų privalumų, ypač analitikams, investuotojams ir įmonių pirkėjams.

• Puikus įmonių palyginamumui. Tai bene pagrindinė EBITDA stiprybė. Jis leidžia palyginti labai skirtingas įmones. Įsivaizduokite, norite palyginti seną, stabilią Vokietijos pramonės įmonę, turinčią daug seno, jau beveik nurašyto turto ir mažai skolų, su jaunu, sparčiai augančiu Lietuvos IT startuoliu, kuris daug investuoja į naują įrangą ir veikia skolintomis lėšomis. Jų grynieji pelnai bus nepalyginami dėl skirtingų mokesčių tarifų, palūkanų naštos ir nusidėvėjimo dydžių. EBITDA visa tai „išvalo“ ir leidžia pamatyti, kuri įmonė iš savo pagrindinės idėjos ir operacijų generuoja daugiau vertės.
• Geras veiklos efektyvumo indikatorius. Vadovams EBITDA yra naudingas vidinis įrankis. Jis parodo, kaip sekasi valdyti pagrindinius verslo procesus – gamybą, pardavimus, paslaugų teikimą. Kadangi jis eliminuoja finansų ir apskaitos skyrių sprendimų įtaką, jis leidžia gamybos ar pardavimų vadovams susikoncentruoti į tai, ką jie gali tiesiogiai kontroliuoti.
• Svarbus įmonių vertinime. Verslo pasaulyje, ypač įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) srityje, EBITDA yra karalius. Vienas populiariausių įmonės vertinimo metodų yra EV/EBITDA (Įmonės vertė / EBITDA) daugiklis. Jis parodo, kiek investuotojai yra pasirengę mokėti už kiekvieną įmonės sugeneruotą EBITDA eurą. Šis daugiklis laikomas pranašesniu už garsųjį P/E (Kaina / Pelnas) santykį, nes įmonės vertė (EV) apima ne tik akcijų vertę, bet ir skolas, o EBITDA, kaip jau žinome, ignoruoja finansavimo struktūrą.
• Reikšmingas skolintojams. Bankai ir kiti kreditoriai dievina EBITDA. Jiems rūpi vienintelis dalykas – ar įmonė sugebės laiku grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas. EBITDA yra puikus pinigų srautų, skirtų skoloms aptarnauti, pakaitalas. Dažnai paskolų sutartyse netgi įrašomi reikalavimai, pavyzdžiui, kad įmonės skolos ir EBITDA santykis (Skola/EBITDA) neviršytų tam tikros ribos (pvz., 3x).

Tamsioji EBITDA pusė: Trūkumai ir Didžiausios Rizikos

Nors privalumų sąrašas įspūdingas, EBITDA turi ir labai tamsiąją pusę. Būtent dėl šių trūkumų daugelis patyrusių investuotojų ragina šį rodiklį naudoti itin atsargiai.

Garsiausias kritikas, milijardierius investuotojas Warrenas Buffettas, yra pasakęs: „Ar vadovai mano, kad dantukų fėja apmoka kapitalo išlaidas?“ Ši citata puikiai apibendrina pagrindinę problemą.

• Ignoruoja kapitalo išlaidas (CapEx). Tai didžiausias ir pavojingiausias EBITDA trūkumas. Pridėdamas atgal nusidėvėjimą ir amortizaciją, šis rodiklis sukuria iliuziją, kad įmonės turtas niekada nesensta ir jo nereikia atnaujinti. Realiai, gamybos įmonė turi nuolat keisti stakles, transporto įmonė – atnaujinti vilkikų parką, o technologijų įmonė – pirkti naujus serverius. Šios išlaidos, vadinamos kapitalo išlaidomis (CapEx), yra realūs, iš įmonės sąskaitos išeinantys pinigai. Įmonė gali turėti fantastišką EBITDA, bet jei jos kapitalo išlaidos yra didesnės už EBITDA, ji iš tiesų dega pinigus ir ilgainiui bankrutuos.
• Neatspindi apyvartinio kapitalo pokyčių. EBITDA neįvertina pinigų, „įšaldytų“ apyvartiniame kapitale. Pavyzdžiui, jei įmonė sparčiai auga ir jos pirkėjai vėluoja atsiskaityti, didėja gautinos sumos. Tai reiškia, kad nors pelno ataskaitoje pajamos fiksuojamos, realūs pinigai į sąskaitą nepatenka. Panašiai, jei įmonė kaupia dideles atsargas, ji „įšaldo“ pinigus sandėlyje. Šie pokyčiai gali greitai sukelti grynųjų pinigų trūkumą, net jei EBITDA atrodo puikiai.
• Gali būti lengvai manipuliuojamas. Kadangi EBITDA nėra oficialus apskaitos rodiklis, įmonės turi laisvę jį „koreguoti“. Taip atsirado dar blogesnis jo variantas – „Koreguotas EBITDA“ (Adjusted EBITDA), kur įmonių vadovai ne tik prideda palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą, bet ir „vienkartines“ ar „nesusijusias“ sąnaudas, tokias kaip restruktūrizacijos kaštai, atleidimo išmokos ar teisinės išlaidos. Problema ta, kad šios „vienkartinės“ sąnaudos stebuklingai kartojasi kiekvienais metais, taip dirbtinai išpučiant pelningumo vaizdą.
• Tai NĖRA grynųjų pinigų srautai. Tai svarbiausia taisyklė, kurią reikia įsiminti. EBITDA yra pelno, o ne pinigų rodiklis. Jis yra tik grubi pinigų srautų aproksimacija. Apskaitoje galioja auksinė taisyklė: „pelnas yra nuomonė, o pinigai – faktas“. EBITDA yra arčiau nuomonės nei fakto. Visada, visada, visada jį reikia lyginti su realiais pinigų srautais iš pinigų srautų ataskaitos.

EBITDA, EBIT, Grynasis Pelnas ir Laisvieji Pinigų Srautai (FCF)

Kad geriau suprastume EBITDA vietą finansinių rodiklių šeimoje, palyginkime jį su kitais svarbiais pelningumo ir pinigų srautų matais.

EBITDA vs. EBIT

Skirtumas tarp EBITDA ir EBIT (Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius) yra nusidėvėjimas ir amortizacija. EBIT parodo įmonės pelningumą po to, kai įvertinamas turto naudojimo kaštas. Jis yra konservatyvesnis ir dažnai geriau tinka kapitalui imlioms pramonės šakoms (gamyba, telekomunikacijos), kur turto atnaujinimas yra kritiškai svarbus.

EBITDA vs. Grynasis Pelnas

Grynasis pelnas yra „paskutinė eilutė“ (bottom line). Tai yra tai, kas realiai lieka akcininkams po to, kai sumokamos visos sąnaudos – ir operacinės, ir palūkanos, ir mokesčiai, ir nusidėvėjimas. Tai oficialus, audituotas rodiklis, parodantis tikrąjį įmonės pelningumą pagal griežtas apskaitos taisykles. Nors EBITDA gali būti naudingas palyginimui, grynasis pelnas yra tikrasis įmonės sėkmės matas.

EBITDA vs. Laisvieji Pinigų Srautai (Free Cash Flow – FCF)

Tai svarbiausias palyginimas. Laisvieji pinigų srautai yra pinigai, kurie lieka įmonei po to, kai ji padengia visas savo veiklos sąnaudas IR investuoja į savo ateitį (kapitalo išlaidas). Paprasta formulė galėtų atrodyti taip:

FCF = Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos - Kapitalo išlaidos (CapEx)

FCF yra tikrasis deguonis verslui. Tai pinigai, kuriuos įmonė gali naudoti savo nuožiūra: grąžinti skolas, išmokėti dividendus akcininkams, supirkti savas akcijas ar įsigyti kitas įmones. Jei turėtumėte pasirinkti tik vieną rodiklį, kuriuo vertinsite įmonės finansinę sveikatą, tai turėtų būti FCF. Įmonė su teigiamu ir augančiu FCF yra finansiškai tvirta. Įmonė su aukštu EBITDA, bet neigiamu FCF, tikėtina, turi rimtų problemų.

Praktinis EBITDA pritaikymas Lietuvoje

Nors tai tarptautinis rodiklis, EBITDA yra itin aktualus ir Lietuvos kontekste.

Investuotojams „Nasdaq Vilnius“ biržoje

Jei investuojate į Lietuvos įmonių akcijas, pavyzdžiui, „Ignitis grupės“, „Telia Lietuvos“ ar „Aprangos“, tikėtina, kad jų ataskaitose rasite EBITDA rodiklį. Naudokite jį protingai. Palyginkite įmonės EBITDA maržą (EBITDA / Pajamos) su konkurentų maržomis Baltijos šalyse ar Europoje. Stebėkite EV/EBITDA daugiklį ir jo kitimą laike. Bet niekada neapsiribokite vien juo. Patikrinkite, koks įmonės skolos/EBITDA santykis. Svarbiausia, atsidarykite pinigų srautų ataskaitą ir palyginkite EBITDA su laisvaisiais pinigų srautais (FCF). Jei tarp šių dviejų rodiklių ilgą laiką žiojėja didelis skirtumas, tai yra raudona vėliava, reikalaujanti gilesnės analizės.

Verslo savininkams ir vadovams

Lietuvos verslininkui EBITDA gali būti naudingas vidinis įrankis. Galite nusistatyti metinius EBITDA tikslus, kad motyvuotumėte komandą fokusuotis į operacinį efektyvumą. Ruošdamiesi pokalbiui su banku dėl paskolos, būkite tikri, kad žinote savo įmonės EBITDA ir galite paaiškinti jo dinamiką. O jei kada nors svarstysite parduoti savo verslą, žinokite, kad potencialus pirkėjas beveik garantuotai vertins jūsų įmonę, taikydamas EBITDA daugiklį. Tvarkingai apskaičiuotas ir stabiliai augantis EBITDA gali ženkliai padidinti jūsų verslo vertę.

Išvados: Ar EBITDA – geras ar blogas rodiklis?

Po visos šios analizės grįžtame prie pradinio klausimo. Taigi, EBITDA – draugas ar priešas? Tiesa, kaip dažnai būna, yra per vidurį. EBITDA nėra nei fundamentaliai „geras“, nei „blogas“. Tai yra tiesiog įrankis analitiko dėžutėje.

Peilis gali būti naudojamas duonai atriekti arba kam nors sužeisti. Plaktukas gali būti naudojamas namui pastatyti arba sienai sugriauti. Lygiai taip pat ir EBITDA. Naudojamas teisingai, kartu su kitais rodikliais, jis gali suteikti neįkainojamų įžvalgų apie įmonės operacinį pelningumą ir padėti palyginti skirtingas kompanijas. Jis atveria duris į gilesnę analizę.

Tačiau naudojamas aklai, izoliuotai nuo kitų rodiklių, jis tampa pavojingu ir klaidinančiu skaičiumi. Jis gali paslėpti dideles skolas, milžiniškas kapitalo investicijų poreikį ir prastą grynųjų pinigų valdymą. Jis gali sukurti klestinčios įmonės fasadą, kai iš tiesų ji yra ant bankroto slenksčio.

Todėl galutinis patarimas yra paprastas: pažinkite EBITDA, supraskite jo privalumus, bet dar geriau – įsiminkite jo trūkumus. Naudokite jį kaip analizės atspirties tašką, o ne kaip galutinę išvadą. Ir visada, visada paklauskite savęs: „Gerai, EBITDA atrodo neblogai. O dabar parodykite man pinigus!“ – tai yra, patikrinkite laisvuosius pinigų srautus. Tik tada matysite pilną ir tikrąjį vaizdą.