Kaip sužinoti, ar yra parašytas testamentas: išsamus gidas paveldėtojams

Artimo žmogaus mirtis – emociškai sunkus ir sukrečiantis laikotarpis. Be sielvarto ir netekties jausmo, artimiesiems tenka susidurti su neišvengiamais teisiniais ir administraciniais formalumais. Vienas svarbiausių ir dažnai daugiausia neaiškumų keliančių klausimų – paveldėjimas. O jo epicentre atsiduria testamentas. Ar velionis buvo išreiškęs savo paskutinę valią? Kam ir kokį turtą paliko? Kaip sužinoti, ar testamentas apskritai egzistuoja? Šis klausimas tampa pirmuoju ir esminiu žingsniu visame paveldėjimo procese. Nežinomybė gali kelti nerimą, skatinti nesutarimus tarp giminaičių ir vilkinti tvarkant paveldėjimo reikalus. Šiame išsamiame gide žingsnis po žingsnio paaiškinsime, kur kreiptis, kokius veiksmus atlikti ir kokių subtilybių žinoti, norint išsiaiškinti, ar miręs asmuo paliko testamentą. Tai praktinis vadovas, padėsiantis nepasiklysti teisiniuose labirintuose ir oriai pradėti paveldėjimo kelionę.

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis: kreipimasis į notarą

Kai kyla klausimas apie testamento egzistavimą, atsakymo paieškas visada reikia pradėti nuo notaro. Tai yra centrinė figūra paveldėjimo bylose, turinti prieigą prie svarbiausios informacijos. Gera žinia ta, kad jums nereikia ieškoti konkretaus notaro, pas kurį velionis galėjo sudaryti testamentą, ar notaro, dirbančio buvusioje jo gyvenamojoje vietoje. Jūs galite kreiptis į bet kurį Lietuvos Respublikoje dirbantį notarą. Tai gerokai supaprastina procesą, ypač jei gyvenate kitame mieste nei mirusysis.

Ką reikia turėti su savimi kreipiantis į notarą? Svarbiausias dokumentas, be kurio notaras negalės pradėti paieškos, yra mirusiojo asmens mirties liudijimas (arba jo nuorašas). Taip pat turėkite savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Notaras, gavęs šiuos dokumentus, patvirtins jūsų, kaip galimo įpėdinio ar suinteresuoto asmens, teisę gauti informaciją ir atliks patikrinimą specialioje sistemoje.

Paslaptingasis Testamentų registras: kas tai ir kaip jis veikia?

Pagrindinis įrankis, kuriuo naudojasi notaras ieškodamas testamento, yra Testamentų registras. Tai centralizuota valstybinė duomenų bazė, kurią tvarko Valstybės įmonė Registrų centras. Šis registras nėra viešas, o tai reiškia, kad joks asmuo negali tiesiog prisijungti prie interneto ir patikrinti, ar kas nors yra sudaręs testamentą. Informacijos slaptumas yra garantuojamas iki pat testatoriaus (asmuo, kuris sudarė testamentą) mirties. Tai užtikrina asmens teisę į privatumą ir laisvę keisti savo valią bet kuriuo metu, neinformuojant galimų paveldėtojų.

Testamentų registre kaupiama informacija apie:

• Oficialiuosius testamentus: Tai testamentai, patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno užsienyje. Visi tokie testamentai, sudaryti po 2001 m. liepos 1 d., yra privalomai registruojami.
• Asmeninius testamentus, perduotus saugoti notarui: Asmuo gali surašyti testamentą ranka (asmeninis testamentas) ir perduoti jį saugoti notarui. Tokiu atveju, nors testamentas yra asmeninis, faktas apie jo perdavimą saugojimui taip pat registruojamas Testamentų registre. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam.
• Palikimo priėmimo ir atsisakymo faktus: Registre taip pat fiksuojama informacija apie tai, ar įpėdiniai priėmė palikimą, ar jo atsisakė. Tai padeda išvengti situacijų, kai dėl to paties palikimo kreipiasi keli skirtingi notarai.

Notaras, gavęs jūsų prašymą ir mirties liudijimą, pateikia užklausą Testamentų registrui. Sistema per kelias akimirkas pateikia atsakymą. Jei registre yra įrašas apie mirusiojo sudarytą ir registruotą testamentą, notaras matys, kada ir pas kurį notarą jis buvo sudarytas ar kam perduotas saugoti. Tuomet paveldėjimo procedūra bus tęsiama pas tą notarą, kuris saugo testamentą arba yra atsakingas už paveldėjimo bylos vedimą pagal mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą.

Ką daryti, jei Testamentų registre įrašo nėra?

Gali nutikti ir taip, kad notaras, patikrinęs Testamentų registrą, informuos jus, jog jokių duomenų apie mirusiojo sudarytą testamentą nėra. Ar tai reiškia, kad testamento tikrai nėra? Ne visada. Tai reiškia tik tiek, kad nėra oficialiai registruoto testamento. Lieka dar viena galimybė – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui.

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas ir pasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta jo sudarymo data ir vieta. Toks testamentas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir oficialusis, tačiau jo paieška yra kur kas sudėtingesnė. Jis nebus jokiame registre. Tokiu atveju artimiesiems tenka imtis detektyvo vaidmens ir atidžiai peržiūrėti velionio asmeninius daiktus.

Kur ieškoti asmeninio testamento?

• Asmeniniai dokumentai: Atidžiai peržiūrėkite visus velionio dokumentus, aplankus, segtuvus.
• Seifas ar saugykla: Jei mirusysis turėjo seifą namuose ar nuomojosi seifą banke, testamentas gali būti saugomas ten.
• Asmeniniai daiktai: Kartais žmonės paslepia svarbius dokumentus netikėčiausiose vietose – tarp knygų, stalčiuose su drabužiais, dėžutėse su senomis nuotraukomis.
• Advokatas ar patikėtinis: Galbūt velionis buvo perdavęs testamentą saugoti savo advokatui, finansų patarėjui ar artimam draugui, kuriuo pasitikėjo. Verta pasiteirauti šių asmenų.

Jei pavyksta rasti asmeninį testamentą, jo kelias į įsigaliojimą yra šiek tiek ilgesnis. Radus tokį dokumentą, reikia kreiptis į teismą su prašymu jį patvirtinti. Teismas patikrins, ar testamentas atitinka visus įstatymo numatytus reikalavimus (ar surašytas ranka, ar yra data, parašas). Tik teismui patvirtinus asmeninį testamentą, jis įgyja teisinę galią ir paveldėjimo byla gali būti tęsiama pagal jį.

Paveldėjimas pagal įstatymą: kas nutinka, kai testamento nėra?

Jei po visų paieškų – tiek per Testamentų registrą, tiek tarp asmeninių daiktų – testamento rasti nepavyksta, laikoma, kad jo nėra. Tokiu atveju turtas paveldimas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aiškią įpėdinių eilę. Tai reiškia, kad turtas atitenka artimiausiems giminaičiams pagal nustatytą prioritetą.

Įpėdinių pagal įstatymą eilės:

1. Pirmoji eilė: Mirusiojo vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, gimę po jo mirties.
2. Antroji eilė: Mirusiojo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
3. Trečioji eilė: Mirusiojo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, provaikaičiai.
4. Ketvirtoji eilė: Mirusiojo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
5. Penktoji eilė: Mirusiojo brolių ir seserų vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
6. Šeštoji eilė: Mirusiojo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Svarbu paminėti, kad pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei įpėdinių nėra, turtas pereina valstybei.

Svarbūs terminai ir subtilybės

Paveldėjimo procese svarbu nepamiršti kelių esminių dalykų. Vienas iš jų – trijų mėnesių terminas. Įpėdinis, norintis priimti palikimą, turi kreiptis į notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (velionio mirties dienos). Praleidus šį terminą, jį galima atnaujinti tik teismo keliu, įrodžius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Testamento turinys

Net jei sužinojote, kad testamentas yra, jo turinys jums nebus atskleistas iš karto. Notaras testamentą perskaito ir jo turinį bei pasekmes išaiškina suinteresuotiems asmenims (įpėdiniams pagal testamentą ir pagal įstatymą) tik užvedus paveldėjimo bylą. Gali būti, kad testamentu palikta tik dalis turto – tuomet likusi dalis bus paveldima pagal įstatymą.

Skolų paveldėjimas

Labai svarbu atsiminti, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos. Priėmus palikimą, įpėdinis atsako už velionio skolas visu savo turtu, ne tik paveldėtu. Todėl prieš priimant palikimą, ypač jei kyla įtarimų dėl galimų skolų, galima pasinaudoti teise priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte.

Apibendrinimas: aiškus veiksmų planas

Taigi, susidūrus su artimojo mirtimi ir nežinomybe dėl testamento, svarbiausia nepanikuoti ir veikti metodiškai:

1. Gaukite mirties liudijimą. Tai pats pirmasis ir būtinas dokumentas.
2. Kreipkitės į bet kurį notarą Lietuvoje. Pateikite mirties liudijimą ir savo asmens dokumentą. Notaras patikrins Testamentų registrą.
3. Jei testamentas registruotas – notaras jus informuos, kur kreiptis toliau, kad būtų pradėta paveldėjimo byla.
4. Jei testamentas neregistruotas – atidžiai ir kantriai ieškokite galimo asmeninio testamento velionio asmeniniuose daiktuose. Apsvarstykite galimybę, kad jis galėjo būti patikėtas saugoti tretiesiems asmenims.
5. Jei randate asmeninį testamentą – kreipkitės į teismą dėl jo patvirtinimo.
6. Jei testamento rasti nepavyksta – paveldėjimas vyks pagal įstatymą. Notaras paaiškins jums visą procesą ir jūsų teises.

Žinojimas, kaip veikia sistema, suteikia ramybės ir pasitikėjimo savimi šiuo sudėtingu gyvenimo etapu. Nors susidūrimas su paveldėjimo teise gali atrodyti bauginančiai, nuoseklūs ir apgalvoti žingsniai padės išspręsti visus formalumus sklandžiai ir pagarbiai išsaugant mirusiojo atminimą.