Prašymas notarui dėl paveldėjimo: išsamus gidas, kaip priimti palikimą Lietuvoje

Artimo žmogaus netektis – emociškai sudėtingas ir skausmingas etapas. Tarp gedulo ir prisiminimų neišvengiamai tenka susidurti su teisinėmis procedūromis, viena svarbiausių iš jų – palikimo priėmimas. Šis procesas daugeliui atrodo painus ir bauginantis, kupinas nežinomų terminų ir griežtų reikalavimų. Vis dėlto, žinant pagrindinius žingsnius ir principus, paveldėjimo kelias tampa kur kas aiškesnis. Šiame išsamiame gide nuosekliai ir paprastai paaiškinsime, kaip pateikti prašymą notarui dėl paveldėjimo, kokių dokumentų prireiks ir kokių netikėtumų galima išvengti.

Pirmieji žingsniai: nuo ko pradėti?

Pats pirmas ir svarbiausias žingsnis po artimojo mirties – gauti mirties liudijimą. Šis dokumentas yra visos paveldėjimo procedūros atspirties taškas. Mirties faktą registruoja ir liudijimą išduoda civilinės metrikacijos įstaigos. Gavus šį dokumentą, atsiranda teisinis pagrindas pradėti tvarkyti palikimo priėmimo reikalus.

Svarbu suprasti, kad paveldėjimas nėra automatinis procesas. Valstybė už jus nieko nepadarys. Įpėdinis pats turi išreikšti savo valią priimti palikimą. Būtent tam ir yra skirtas kreipimasis į notarą. Lietuvoje paveldėjimo bylas tvarko notarai, dirbantys toje savivaldybėje, kurioje buvo paskutinė nuolatinė mirusiojo (palikėjo) gyvenamoji vieta. Pavyzdžiui, jei jūsų artimasis paskutinius metus gyveno Kaune, turėsite kreiptis į bet kurį Kauno mieste ar rajone dirbantį notarą. Neturite pareigos rinktis konkretaus notaro – galite kreiptis į tą, kuris jums patogiausias ar kelia didžiausią pasitikėjimą.

Magiškasis trijų mėnesių terminas: kodėl jo negalima praleisti?

Pats svarbiausias terminas, kurį privalo įsidėmėti kiekvienas įpėdinis – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (t. y., nuo palikėjo mirties dienos). Per šį laikotarpį jūs turite kreiptis į notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tai yra imperatyvus, įstatymu nustatytas terminas. Jo praleidimas be svarbios priežasties gali reikšti, kad prarasite teisę į palikimą.

Ką daryti, jei terminas praleistas? Jei taip nutiko dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, sunkios ligos, ilgos komandiruotės užsienyje, nežinojimo apie mirties faktą), jį galima bandyti atnaujinti teismo keliu. Tačiau tai sudėtingas, brangus ir ne visada sėkmingas procesas. Teismui reikės pateikti įrodymus, kodėl terminas buvo praleistas. Dėl to geriausia taisyklė – neatidėlioti ir į notarą kreiptis kuo anksčiau.

Yra du pagrindiniai būdai priimti palikimą:

• Pateikiant pareiškimą notarui. Tai pats populiariausias, aiškiausias ir teisiškai saugiausias būdas. Jūs tiesiog nueinate pas notarą ir parašote pareiškimą, kad priimate palikimą.
• Faktiškai pradedant turtą valdyti. Įstatymas numato ir tokią galimybę. Pavyzdžiui, jei po tėvų mirties toliau gyvenate jų bute, mokate komunalinius mokesčius, prižiūrite aplinką – tai laikoma faktiniu palikimo priėmimu. Vis dėlto, net ir tokiu atveju anksčiau ar vėliau teks kreiptis į notarą, kad gautumėte paveldėjimo teisės liudijimą, be kurio negalėsite turto parduoti, dovanoti ar įkeisti. Be to, faktinį valdymą gali tekti įrodinėti teisme, todėl šis kelias yra gerokai sudėtingesnis.

Mūsų patarimas – visada rinktis pirmąjį, oficialų kelią per notaro biurą. Tai padės išvengti bet kokių dviprasmybių ir teisinių ginčų ateityje.

Vizitas pas notarą: kokių dokumentų prireiks?

Einant pas notarą, verta iš anksto pasiruošti ir surinkti reikiamus dokumentus. Tai ne tik pagreitins procesą, bet ir padės išvengti pakartotinių vizitų. Nors kiekviena situacija individuali, standartinis dokumentų paketas dažniausiai apima:

• Jūsų asmens tapatybės dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).
• Mirusiojo mirties liudijimą.
• Dokumentus, įrodančius jūsų giminystės ryšį su mirusiuoju. Tai gali būti:
  • Jūsų gimimo liudijimas (jei paveldite po tėvų).
  • Santuokos liudijimas (jei paveldite po sutuoktinio).
  • Mirusiojo tėvų gimimo, santuokos liudijimai (jei paveldite kaip anūkas ar anūkė).
  • Kiti giminystę patvirtinantys dokumentai, priklausomai nuo jūsų vietos įpėdinių eilėje.
• Palikėjo testamentas (jei jis buvo sudarytas). Būtinai originalas. Jei testamentas buvo sudarytas pas notarą, pakaks nurodyti, kuriame biure tai buvo padaryta – notaras informaciją ras Testamentų registre.
• Dokumentai, susiję su paveldimu turtu. Nors notaras pats gali surinkti dalį duomenų iš valstybės registrų, procesas bus sklandesnis, jei turėsite bent dalį informacijos:
  • Nekilnojamasis turtas: Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie butą, namą, žemės sklypą. Jei neturite, užtenka žinoti unikalų numerį arba tikslų adresą.
  • Transporto priemonės: Automobilio, motociklo ar kitos transporto priemonės registracijos liudijimas.
  • Banko sąskaitos, vertybiniai popieriai, akcijos: Banko sutarčių kopijos, sąskaitų išrašai ar bet kokie kiti dokumentai, patvirtinantys lėšų ar vertybinių popierių egzistavimą.
  • Ginklai: Leidimai laikyti ginklus.
• Pažyma apie mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą. Ją galima gauti seniūnijoje arba internetu per Registrų centro sistemą.

Nesijaudinkite, jei iš karto neturite visų dokumentų. Svarbiausia – per tris mėnesius pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Likusius dokumentus galima pristatyti vėliau, jau pradėjus paveldėjimo bylą.

Paveldėjimas pagal įstatymą ir pagal testamentą: kuo skiriasi?

Paveldėjimas gali vykti dviem pagrindiniais būdais: pagal įstatymą arba pagal testamentą. Jei mirusysis nebuvo sudaręs testamento, visas jo turtas dalinamas pagal įstatyme nustatytą eilę.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Įstatymas numato aiškias įpėdinių eiles:

• Pirmoji eilė: Mirusiojo vaikai (įvaikiai) ir sutuoktinis. Jie visi paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jei mirė vyras, palikęs žmoną ir du vaikus, turtas dalinamas į tris lygias dalis.
• Antroji eilė: Mirusiojo tėvai (įtėviai) ir anūkai. Šios eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, jei nėra pirmos eilės įpėdinių.
• Trečioji eilė: Seneliai iš tėvo ir motinos pusės.
• Ketvirtoji eilė: Broliai ir seserys.

Egzistuoja ir tolimesnės eilės, tačiau praktikoje paveldėjimas retai pasiekia jas. Svarbu atsiminti, kad kiekvienos paskesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tada, kai nėra nė vieno ankstesnės eilės įpėdinio.

Paveldėjimas pagal testamentą

Testamentas – tai asmens valios išreiškimas, kam po jo mirties atiteks turtas. Testatoriumi (palikimą paliekančiu asmeniu) gali būti bet kuris veiksnus asmuo. Testamente galima laisvai nurodyti, kas ir kokį turtą paveldės. Tai gali būti ne tik giminaičiai, bet ir draugai, organizacijos ar net valstybė.

Tačiau net ir esant testamentui, egzistuoja svarbi išimtis – privalomoji palikimo dalis. Įstatymas saugo socialiai pažeidžiamiausius asmenis. Mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (nepilnamečiai, neįgalūs, pensinio amžiaus), turi teisę į privalomąją dalį, net jei testamente jie neminimi. Ši dalis sudaro pusę to, kas jiems priklausytų paveldint pagal įstatymą.

Paveldėjimo procesas: kas vyksta notaro biure?

Kai pateikiate prašymą ir reikiamus dokumentus, notaras užveda paveldėjimo bylą. Nuo tos akimirkos prasideda laukimo ir informacijos tikrinimo etapas. Ką konkrečiai daro notaras?

1. Tikrina Testamentų registrą. Notaras patikrina, ar mirusysis nebuvo sudaręs testamento.
2. Tikrina kitus registrus. Notaras siunčia užklausas į Registrų centrą (dėl nekilnojamojo turto), „Regitrą“ (dėl transporto priemonių), bankus ir kitas institucijas, siekdamas nustatyti visą paveldimo turto masę.
3. Informuoja kitus galimus įpėdinius. Jei notarui žinoma apie kitus tos pačios eilės įpėdinius, jis privalo juos informuoti apie atsiradusį palikimą.
4. Laukia trijų mėnesių termino pabaigos. Net jei jūs esate vienintelis įpėdinis, paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau, nei sueis trys mėnesiai nuo mirties dienos. Taip užtikrinama, kad visi potencialūs įpėdiniai turėtų laiko pareikšti savo teises.

Palikimo spąstai: skolos ir kaip jų išvengti

Vienas svarbiausių ir dažnai netikėtų paveldėjimo aspektų – paveldimos ne tik teisės, bet ir pareigos. Tai reiškia, kad priėmę palikimą, jūs priimate ir visas mirusiojo skolas: paskolas, lizingo įsipareigojimus, nesumokėtus mokesčius ar komunalinius mokesčius. Ir čia slypi didžiausias pavojus: jei skolos viršija turto vertę, jūs rizikuojate atsakyti už jas visu savo asmeniniu turtu.

Kaip apsisaugoti? Įstatymas numato protingą išeitį – palikimo priėmimą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Ką tai reiškia?

Pareiškime notarui jūs nurodote, kad pageidaujate priimti palikimą pagal apyrašą. Notaras perduoda šį prašymą antstoliui, kuris sudaro detalų viso paveldimo turto ir visų žinomų skolų sąrašą (apyrašą). Priėmus palikimą tokiu būdu, už palikėjo skolas jūs atsakysite tik paveldimo turto verte. Pavyzdžiui, jei paveldėjote turto už 10 000 eurų, o skolų paaiškėjo esant už 15 000 eurų, kreditoriai iš jūsų galės išieškoti tik 10 000 eurų. Jūsų asmeninis turtas liks apsaugotas.

Ši procedūra kainuoja papildomai (antstolio paslaugos), tačiau tai yra protinga investicija į ramybę, ypač jei nesate tikri dėl mirusiojo finansinės padėties.

Proceso pabaiga: paveldėjimo teisės liudijimas ir tolesni veiksmai

Praėjus trims mėnesiams ir surinkus visą reikiamą informaciją, notaras išduoda pagrindinį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą. Šis dokumentas oficialiai patvirtina jūsų nuosavybės teises į paveldėtą turtą.

Tačiau tai dar ne pabaiga. Gavus liudijimą, reikia atlikti paskutinius žingsnius:

• Įregistruoti nuosavybės teises. Su notaro išduotu liudijimu turite kreiptis į Registrų centrą, kad paveldėtas nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas jūsų vardu. Taip pat į „Regitrą“, kad perregistruotumėte automobilį.
• Kreiptis į bankus. Pateikus paveldėjimo teisės liudijimą, bankai leis jums disponuoti paveldėtomis lėšomis.

Gera žinia – Lietuvoje artimiausi giminaičiai (sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, anūkai, broliai, seserys) yra atleisti nuo paveldimo turto mokesčio. Kitiems asmenims taikomas 5% arba 10% tarifas, priklausomai nuo turto vertės.

Apibendrinimas

Nors paveldėjimo procesas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingas, jis yra logiškas ir nuoseklus. Svarbiausia – nepraleisti trijų mėnesių termino pareiškimui pateikti, iš anksto pasiruošti reikiamus dokumentus ir, esant menkiausiai abejonei dėl palikėjo skolų, rinktis saugų palikimo priėmimo būdą pagal apyrašą. Notaras yra jūsų pagalbininkas šiame procese, tad nebijokite klausti ir aiškintis visus jums rūpimus klausimus. Tinkamai ir laiku sutvarkyti paveldėjimo reikalai leis ramiai ir oriai tęsti gyvenimą, išsaugojus brangų artimųjų atminimą ir jų palikimą.