BNP Paribas: Europos Finansų Milžinas – Istorija, Įtaka ir Ateities Perspektyvos

Kasdieniame gyvenime Lietuvoje retai susiduriame su „BNP Paribas“ vardu ant banko skyriaus durų ar bankomato ekrano. Tai nėra „Swedbank“, SEB ar „Luminor“, kurių paslaugomis naudojamės kasdien. Tačiau tai nereiškia, kad šis Prancūzijos finansų gigantas neturi įtakos mūsų ekonominei aplinkai. Priešingai – „BNP Paribas“ yra vienas didžiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jo sprendimai, strategija ir finansinė būklė sukelia bangas, kurios vienaip ar kitaip pasiekia ir Baltijos krantus. Tad kas yra šis milžinas, kokia jo istorija ir kodėl kiekvienam, besidominčiam finansais ir ekonomika, verta apie jį žinoti daugiau?

Istorijos vingiai: kaip gimė dviejų šimtmečių finansų titanas?

„BNP Paribas“ pavadinimas, kokį žinome šiandien, yra palyginti naujas, atsiradęs 2000-aisiais metais. Tačiau jo šaknys siekia kur kas giliau – net į XIX amžiaus pradžią, o jo istorija yra neatsiejama nuo Europos pramonės revoliucijos, karų, krizių ir klestėjimo laikotarpių. Banką suformavo dviejų galingų finansinių institucijų – BNP (Banque Nationale de Paris) ir „Paribas“ – susijungimas.

BNP ištakos prasideda 1848 metais, kai Prancūzijoje buvo įkurti du atskiri bankai, skirti finansuoti prekybą ir pramonę po revoliucijos sukrėtimų: „Comptoir National d’Escompte de Paris“ (CNEP) ir „Comptoir d’Escompte de Mulhouse“. Šie bankai greitai plėtėsi, steigė filialus visame pasaulyje – nuo Šanchajaus iki Bombėjaus, nuo Australijos iki Kalifornijos – ir aktyviai finansavo tarptautinę prekybą. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 metais, didieji Prancūzijos bankai buvo nacionalizuoti, o 1966 metais CNEP buvo sujungtas su kitu valstybiniu banku, „Banque Nationale pour le Commerce et l’Industrie“ (BNCI). Taip gimė „Banque Nationale de Paris“, arba tiesiog BNP – didžiausias komercinis bankas Prancūzijoje, tapęs valstybės finansinės politikos įrankiu.

Tuo tarpu „Paribas“ istorija yra visai kitokia. Tai buvo ne komercinis, o investicinis bankas, kurį 1872 metais įkūrė grupė privačių Europos bankininkų iš Paryžiaus, Amsterdamo ir Ženevos. Pilnas jo pavadinimas buvo „Banque de Paris et des Pays-Bas“ (Paryžiaus ir Nyderlandų bankas). Nuo pat pradžių „Paribas“ specializavosi stambių tarptautinių projektų finansavime. Jo pėdsakų galima rasti tokiuose grandioziniuose XIX ir XX amžiaus projektuose kaip Sueco ir Panamos kanalų statyba, Transsibiro geležinkelio tiesimas, Kinijos ir kitų šalių pramonės vystymas. „Paribas“ buvo inovatyvus, rizikingas ir itin pelningas investicinis bankas, turėjęs milžinišką įtaką pasaulio ekonomikos raidai.

Šių dviejų skirtingų kultūrų – solidaus, valstybinio komercinio banko BNP ir lankstaus, tarptautinio investicinio banko „Paribas“ – susijungimas 2000 metais sukūrė unikalų finansinį darinį. Šis žingsnis nebuvo tik formalus pavadinimų sujungimas. Tai buvo strateginis ėjimas, leidęs sukurti universalų banką, galintį teikti absoliučiai visas finansines paslaugas – nuo paprastos banko sąskaitos eiliniam piliečiui iki sudėtingiausių finansavimo schemų tarptautinėms korporacijoms ir vyriausybėms. Taip gimė „BNP Paribas“ – bankas, suderinęs stabilumą su inovacijomis.

Šiuolaikinis milžinas: kuo šiandien gyvena „BNP Paribas“?

Šiandien „BNP Paribas“ yra tikras finansų pasaulio begemotas. Bankas veikia daugiau nei 65 šalyse, jame dirba apie 190 000 darbuotojų. Jo veikla yra suskirstyta į tris pagrindinius, strategiškai svarbius ramsčius, kurie leidžia diversifikuoti riziką ir užtikrinti stabilias pajamas.

1. Mažmeninė bankininkystė ir paslaugos (Retail Banking & Services)

Tai yra banko veiklos pagrindas, apimantis tradicines bankininkystės paslaugas fiziniams asmenims ir smulkiajam verslui. Nors Lietuvoje šio banko skyrių nėra, „BNP Paribas“ yra dominuojantis žaidėjas keturiose Europos „namų“ rinkose: Prancūzijoje, Belgijoje (per „BNP Paribas Fortis“), Italijoje (per BNL) ir Liuksemburge. Šiose šalyse bankas turi milijonus klientų, platų filialų ir bankomatų tinklą.

Be tradicinės bankininkystės, šiam padaliniui priklauso ir specializuotos finansų įmonės, kurios dažnai veikia tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, „Arval“, viena didžiausių automobilių lizingo ir parko valdymo bendrovių Europoje, sėkmingai veikia ir Lietuvoje. Taip pat „BNP Paribas Personal Finance“, teikianti vartojimo kreditus daugelyje šalių. Verta paminėti ir skaitmeninės bankininkystės iniciatyvas, tokias kaip „Hello bank!“ – tai visiškai skaitmeninis bankas, skirtas jaunesnei, technologijas vertinančiai auditorijai ir veikiantis keliose Europos šalyse.

2. Įmonių ir institucinė bankininkystė (Corporate & Institutional Banking – CIB)

Tai yra banko galios ir globalios įtakos centras. CIB padalinys teikia paslaugas didžiausioms pasaulio korporacijoms, finansinėms institucijoms (kitiems bankams, draudimo bendrovėms, fondams) ir vyriausybėms. Paslaugų spektras čia yra milžiniškas: nuo stambių paskolų sindikavimo projektų finansavimui (pvz., naujos gamyklos statybai ar vėjo jėgainių parko įrengimui) iki įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) konsultacijų. CIB taip pat apima prekybą finansinėmis priemonėmis (vertybiniais popieriais, valiutomis, žaliavomis) ir padeda įmonėms valdyti finansines rizikas.

Būtent per šį padalinį „BNP Paribas“ daro didžiausią įtaką pasaulio ekonomikai. Bankas yra vienas iš lyderių finansuojant perėjimą prie tvarios energetikos, skirdamas milijardus eurų žaliesiems projektams. Dauguma didžiųjų tarptautinių kompanijų, veikiančių ir Lietuvoje, vienaip ar kitaip naudojasi „BNP Paribas“ CIB padalinio paslaugomis, net jei tai nėra viešai matoma.

3. Investicijų ir apsaugos paslaugos (Investment & Protection Services – IPS)

Šis padalinys apjungia tris sritis: turto valdymą, privačią bankininkystę ir draudimą.

• Turto valdymas (Asset Management): „BNP Paribas Asset Management“ valdo šimtus milijardų eurų vertės turtą, investuodama jį į akcijas, obligacijas ir kitus finansinius instrumentus visame pasaulyje. Jų valdomi investiciniai fondai yra prieinami ir Lietuvos investuotojams per vietinius finansų tarpininkus. Taigi, net ir investuodami per lietuvišką banką, galite netiesiogiai tapti „BNP Paribas“ klientu.
• Privati bankininkystė (Wealth Management): Ši paslauga skirta itin turtingiems asmenims (HNWI – High-Net-Worth Individuals). Bankas padeda jiems ne tik valdyti ir investuoti turtą, bet ir teikia konsultacijas mokesčių, paveldėjimo, filantropijos klausimais.
• Draudimas (Insurance): „BNP Paribas Cardif“ yra banko draudimo padalinys, siūlantis gyvybės, turto ir kitas draudimo paslaugas, dažnai integruotas su banko produktais (pvz., paskolos draudimas).

Žvilgsnis į Lietuvą ir Baltijos šalis

Kaip jau minėta, „BNP Paribas“ neturi mažmeninės bankininkystės padalinių Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Tačiau tai nereiškia, kad bankas čia neveikia. Jo veikla Baltijos šalyse yra tikslinė ir orientuota į tas sritis, kuriose jis turi didžiausius konkurencinius pranašumus.

Ryškiausias pavyzdys yra „Arval“, priklausanti „BNP Paribas“ grupei. Tai viena iš ilgalaikės automobilių nuomos ir parko valdymo lyderių Lietuvoje, aptarnaujanti daugybę verslo klientų. Taip pat regione veikia „BNP Paribas Real Estate“ – nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė, teikianti tarpininkavimo, vertinimo, turto valdymo paslaugas komercinio NT sektoriuje.

Be to, „BNP Paribas“ Institucinės bankininkystės padalinys (CIB) aptarnauja didžiausias Baltijos šalių įmones ir tarptautines korporacijas, veikiančias regione. Tai gali apimti prekybos finansavimą, rizikos valdymą ar konsultacijas dėl kapitalo pritraukimo. Nors šie sandoriai nėra vieši, banko vaidmuo stambiajame versle yra neabejotinas. Galiausiai, per turto valdymo padalinį ir jo siūlomus fondus, banko veikla paliečia ir smulkiuosius investuotojus Lietuvoje.

Iššūkiai, tvarumas ir bankininkystės ateitis

Net ir toks milžinas kaip „BNP Paribas“ susiduria su rimtais iššūkiais, kurie keičia visą finansų industriją. Vienas didžiausių – technologinė revoliucija ir „FinTech“ įmonių konkurencija. Mažos, lanksčios startuolių kompanijos siūlo inovatyvius mokėjimų, skolinimo ar investavimo sprendimus, kurie verčia tradicinius bankus persitvarkyti.

Atsakydamas į tai, „BNP Paribas“ investuoja milijardus į skaitmenizaciją, dirbtinio intelekto sprendimų diegimą, kibernetinį saugumą ir procesų automatizavimą. Bankas supranta, kad ateities bankininkystė bus paremta ne fiziniais skyriais, o patogiomis mobiliosiomis programėlėmis ir personalizuotomis paslaugomis.

Kitas svarbus aspektas – tvarumas ir socialinė atsakomybė (ESG – Environmental, Social, and Governance). Visuomenės ir investuotojų spaudimas verčia bankus atsižvelgti į savo veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. „BNP Paribas“ yra vienas iš lyderių šioje srityje. Bankas įsipareigojo nebefinansuoti naujų anglies energetikos projektų, aktyviai remia atsinaujinančios energetikos plėtrą ir yra išleidęs milijardus eurų vertės „žaliųjų obligacijų“. Šis posūkis link tvarių finansų yra ne tik atsakas į reguliavimą, bet ir strateginis sprendimas, matant ilgalaikį ekonominį potencialą žaliojoje ekonomikoje.

Griežtėjantis reguliavimas po 2008 metų finansų krizės, kibernetinio saugumo grėsmės, geopolitinis nestabilumas ir ekonomikos lėtėjimas – tai tik dalis kitų iššūkių, su kuriais bankui tenka tvarkytis kasdien. Tačiau gebėjimas adaptuotis, diversifikuota veikla ir milžiniškas mastas leidžia „BNP Paribas“ išlikti vienu iš stabiliausių ir įtakingiausių finansų pasaulio žaidėjų.

Apibendrinimas

Nors „BNP Paribas“ pavadinimas nėra dažnai girdimas Lietuvos kasdienybėje, jo įtaka yra kur kas didesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai – Europos ekonomikos stuburas, kurio istorija atspindi viso žemyno raidą. Nuo prekybos finansavimo XIX amžiuje iki šiuolaikinių žaliųjų technologijų rėmimo – šis bankas visada buvo įvykių centre.

Lietuvos gyventojams ir verslui svarbu suprasti tokių globalių institucijų veikimo principus. Ar tai būtų automobilių lizingas per „Arval“, investavimas į tarptautinius fondus, ar tiesiog supratimas, kokios jėgos formuoja Europos finansų rinką, kurioje veikia ir mūsų šalies ekonomika – „BNP Paribas“ yra svarbi dėlionės dalis. Tai pavyzdys, kaip istorinis paveldas, strateginis planavimas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio leidžia išlikti finansų olimpo viršūnėje daugiau nei du šimtmečius.