Turto deklaracija be streso: kaip teisingai pateikti duomenis VMI ir išvengti nemalonumų

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai Lietuvos gyventojų susiduria su ta pačia dilema – deklaravimu. Nors dauguma mūsų yra įpratę prie pajamų deklaravimo (GPM311), turto deklaracija (dažniausiai forma FR0001) vis dar kelia nemažai klausimų, o kartais ir nepagrįstą baimę. Ar tikrai reikia deklaruoti seną automobilį? Kaip elgtis su kriptovaliutomis? Ką daryti, jei noriu gauti kompensaciją už šildymą? Šiame straipsnyje mes ne tik išnagrinėsime techninius aspektus, bet ir pažvelgsime į turto deklaravimo užkulisius, kad procesas taptų skaidrus ir suprantamas.

Kodėl turto deklaracija yra daugiau nei tik biurokratija?

Daugeliui atrodo, kad turto deklaracija yra tiesiog dar vienas valstybės būdas kontroliuoti piliečius. Iš dalies tai tiesa – valstybei svarbu stebėti, ar asmenų įgytas turtas atitinka jų gaunamas legalias pajamas. Tai yra vienas pagrindinių įrankių kovoje su „šešėline“ ekonomika ir neteisėtu praturtėjimu.

Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė. Turto deklaravimas yra būtinas skaidrumo garantas viešajame sektoriuje. Kai politikai, teisėjai ar valstybės tarnautojai viešina savo turtą, visuomenė gauna įrankį stebėti galimus interesų konfliktus. Be to, paprastiems gyventojams turto deklaracija dažnai tampa raktu į valstybės paramą. Be tikslios informacijos apie jūsų finansinę padėtį, savivaldybės negali objektyviai įvertinti, ar jums priklauso socialinė parama, pavyzdžiui, kompensacijos už būsto šildymą ar karštą vandenį.

Kas privalo teikti turto deklaraciją?

Tai – dažniausiai užduodamas klausimas. Klaidinga manyti, kad turtą deklaruoti privalo tik „turtingieji“ ar tik politikai. Ratas asmenų, kuriems ši prievolė yra aktuali, yra gana platus ir kasmet gali kisti priklausomai nuo įstatymų redakcijų. Išskirkime pagrindines grupes:

• Valstybės tarnautojai ir politikai: Tai apima Seimo narius, ministrus, savivaldybių tarybų narius, teisėjus, prokurorus bei daugelį kitų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų ir jų šeimos narius. Jiems deklaravimas yra privaloma tarnybos dalis.
• Kandidatai į rinkimus: Siekiantys postų privalo parodyti savo finansinį „veidą“ rinkėjams dar prieš rinkimus.
• Įstaigų vadovai: Biudžetinių įstaigų, valstybės ar savivaldybių įmonių vadovai bei jų pavaduotojai.
• Gyventojai, siekiantys paramos: Tai grupė, kuriai deklaravimas nėra prievolė dėl pareigų, bet sąlyga gauti naudą. Jei norite gauti piniginę socialinę paramą, kompensacijas už šildymą ar paramą būstui įsigyti, turto deklaracija yra privaloma.
• Tam tikrų profesijų atstovai: Pavyzdžiui, antstoliai, notarai.

Svarbu paminėti, kad dažnu atveju prievolė deklaruoti turtą tenka ne tik pačiam pareigūnui ar tarnautojui, bet ir jo sutuoktiniui. Tai daroma siekiant išvengti turto perrašymo artimiesiems, bandant nuslėpti tikrąją finansinę padėtį.

Kaip teisingai įvertinti savo turtą?

Viena didžiausių klaidų, kurią daro gyventojai pildydami FR0001 formą – neteisingas turto vertės nurodymas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi prieigą prie daugelio registrų, todėl dideli neatitikimai gali iššaukti papildomus klausimus ar net patikrinimus.

Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto (namų, butų, žemės sklypų) vertę reikėtų nurodyti tokią, kokia ji yra įregistruota Registrų centre (mokestinė vertė) arba faktinę įsigijimo kainą, jei ji tiksliai žinoma ir turtas įsigytas neseniai. Dažniausiai rekomenduojama remtis vidutine rinkos verte, kurią nustato Registrų centras masinio vertinimo būdu, nes tai yra oficialus rodiklis. Svarbu nepamiršti deklaruoti ir nebaigtos statybos statinių – tai taip pat yra turtas, turintis vertę.

Transporto priemonės

Automobiliai, motociklai, žemės ūkio technika ar net brangūs dviračiai (jei jų vertė viršija nustatytas ribas) turi atsispindėti deklaracijoje. Vertę reikėtų nurodyti realią – tokią, už kurią transporto priemonę įsigijote, arba jos rinkos vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (gruodžio 31 d.).

Piniginės lėšos

Tai bene jautriausia dalis. Deklaruojant pinigines lėšas, būtina nurodyti tiek pinigus, laikomus banko sąskaitose, tiek grynuosius pinigus. Čia dažnai kyla klausimas: „Ar VMI ateis tikrinti mano stalčiaus?“ Fiziškai – greičiausiai ne, tačiau deklaravus dideles grynųjų pinigų sumas, kurios vėliau bus panaudotos stambiems pirkiniams (pvz., butui), VMI gali paprašyti pagrįsti tų pinigų kilmę. Jei pinigai nebuvo deklaruoti ankstesniais metais, o staiga „atsirado“, tai gali būti traktuojama kaip nelegalios pajamos.

Svarbu žinoti ribas: paprastai deklaruojamos turimos lėšos, jei jų suma viršija 1500 eurų (ši riba gali kisti priklausomai nuo konkretaus deklaruotojo statuso ir įstatymų pakeitimų, todėl visada rekomenduojama pasitikrinti aktualią VMI informaciją).

Investicijos, akcijos ir kriptovaliutos – modernus galvos skausmas

Šiuolaikinis turtas nebėra tik plytos ir automobiliai. Finansinių technologijų amžiuje vis daugiau lietuvių investuoja į vertybinius popierius, fondus ir kriptovaliutas. Kaip tai atsispindi turto deklaracijoje?

Vertybiniai popieriai

Akcijos, obligacijos, vyriausybės taupymo lakštai – visa tai yra turtas. Deklaruojant vertybinius popierius, reikia nurodyti jų vertę ataskaitinių metų pabaigoje. Jei investuojate per lietuviškus bankus ar platformas, dažnai duomenys į VMI sistemas „suvaikšto“ automatiškai, tačiau atsakomybė patikrinti duomenų teisingumą tenka jums.

Kriptovaliutos

Tai sritis, kurioje daroma daugiausia klaidų. Nors kriptovaliutos yra virtualios, VMI jas traktuoja kaip turtą. Jei turite Bitcoin, Ethereum ar kitų kriptovaliutų, jų vertę eurais (pagal kursą gruodžio 31 d.) privalote deklaruoti. Nereikėtų manyti, kad „blockchain“ anonimiškumas apsaugo nuo mokesčių administratoriaus. VMI vis aktyviau bendradarbiauja su tarptautinėmis keityklomis ir gauna duomenis apie Lietuvos rezidentų sąskaitas. Nedeklaruota kriptovaliuta vėliau gali tapti kliūtimi, kai norėsite ją išsigryninti ir nusipirkti realų turtą – bankai gali blokuoti lėšas, jei negalėsite pagrįsti jų kilmės deklaracijomis.

Paskolos: gautos ir suteiktos

Turto deklaracija apima ne tik tai, ką turite, bet ir tai, kas kam yra skolingas. Tai dažnai pamirštama detalė.

• Gautos paskolos: Jei turite būsto kreditą, vartojimo paskolą ar esate pasiskolinęs iš fizinio asmens (pvz., draugo ar giminaičio), ir skolos likutis ataskaitinių metų pabaigoje viršija nustatytą sumą (dažniausiai 1500 Eur), tai privaloma nurodyti.
• Suteiktos paskolos: Jei jūs esate kam nors paskolinęs pinigų ir jie jums dar negrąžinti, tai yra jūsų turtas (reikalavimo teisė). Tai ypač svarbu, jei ateityje tie pinigai bus grąžinti ir jūs norėsite juos panaudoti stambiam pirkiniui. Jei nebūsite deklaravę, kad buvote paskolinę, VMI grąžintą skolą gali traktuoti kaip naujas, neapmokestintas pajamas.

Brangūs daiktai: meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai

Ar reikia deklaruoti močiutės paliktą žiedą arba paveikslą ant sienos? Įstatymas numato, kad privaloma deklaruoti meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1500 eurų. Tai nereiškia, kad turite kviesti ekspertus kiekvienam auksiniam auskarui įvertinti, tačiau jei turite akivaizdžiai brangių kolekcinių vertybių, laikrodžių ar antikvarinių baldų, jų nedeklaravimas gali būti laikomas pažeidimu. Tai taip pat tarnauja kaip apsauga vagystės atveju – deklaruotas turtas yra oficialiai užfiksuotas.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Net ir sąžiningiausi piliečiai daro klaidų. Štai keletas „grėblių“, ant kurių dažniausiai užlipama pildant FR0001 formą:

1. Painiojamos datos: Turto deklaracijoje nurodomas turtas, turėtas ataskaitinių metų gruodžio 31 d. Būtent tos dienos būklė yra svarbi. Jei automobilį pardavėte sausio 2 d., deklaracijoje už praėjusius metus jis vis dar turi figūruoti.
2. Sutuoktinių turto atskyrimas: Jei turtas įgytas santuokoje, jis dažniausiai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pildant deklaraciją, dažnai kyla klausimas, ar rašyti visą vertę, ar pusę. Paprastai deklaruojamas faktas, kad turtas valdomas bendrai, tačiau techninis pildymas EDS sistemoje kartais reikalauja atidumo pasirenkant nuosavybės formą.
3. Grynųjų pinigų pamiršimas: Žmonės dažnai deklaruoja banko sąskaitas, nes „bankas viską mato“, bet pamiršta grynuosius. Vėliau, norint įnešti tuos grynuosius į banką, kyla problemų.
4. Neteisingas turto kodas: Formoje reikia pasirinkti teisingą turto rūšies kodą. Neteisingai suklasifikavus turtą (pvz., žemės ūkio paskirties žemę priskyrus namų valdai), gali kilti netikslumų vertinant mokesčius ar paramos skyrimą.

Turto deklaracija ir socialinė parama: kodėl tai svarbu kiekvienam?

Kaip minėta anksčiau, turto deklaracija nėra tik politikų reikalas. Lietuvoje, kylant energetinių išteklių kainoms, vis daugiau gyventojų kreipiasi dėl šildymo kompensacijų. Čia turto deklaravimas tampa kritiniu momentu.

Savivaldybės socialinės paramos skyriai, vertindami asmens teisę į kompensaciją, žiūri ne tik į pajamas, bet ir į turimą turtą. Yra nustatyti turto normatyvai. Jei jūsų turimo turto vertė viršija nustatytą normatyvą, kompensacija gali būti mažinama arba visai neskiriama. Tačiau yra išimčių ir niuansų – pavyzdžiui, tam tikrą laikotarpį (ekstremalios situacijos ar pandemijos metu) turto vertinimas gali būti laikinai sustabdytas, tačiau pati deklaracija vis tiek turi būti pateikta. Todėl labai svarbu ne tik užpildyti formą, bet ir pasidomėti konkrečios savivaldybės taisyklėmis.

Ką daryti, jei pavėlavote arba suklydote?

Terminas – šventas dalykas. Paprastai metinė turto deklaracija (kartu su pajamų deklaracija) turi būti pateikta iki gegužės 2 dienos. Kas nutinka, jei pavėluojate?

Jei esate politikas ar valstybės tarnautojas, vėlavimas gali užtraukti ne tik administracinę baudą, bet ir tarnybinę nuobaudą ar viešą gėdą (informacija apie nepateikusius deklaracijų dažnai viešinama). Paprastiems gyventojams, siekiantiems paramos, vėlavimas reiškia paramos negavimą arba jos mokėjimo nutraukimą.

Jei pastebėjote klaidą jau pateiktoje deklaracijoje – nepanikuokite. Deklaraciją galima (ir reikia) tikslinti. EDS sistemoje galite pateikti patikslintą FR0001 formą už tuos pačius metus. Svarbiausia tai padaryti savo iniciatyva, nelaukiant VMI pranešimo apie pradėtą patikrinimą. Savanoriškas klaidų ištaisymas dažniausiai atleidžia nuo baudų.

Skaitmeninė ateitis: ar vedlys viską padarys už mus?

VMI nuolat tobulina Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Jau dabar didelė dalis duomenų į deklaracijas perkeliama automatiškai iš trečiųjų šalių (bankų, registrų). Tačiau aklai pasitikėti sistema neverta. „Vedlys“ gali palengvinti procesą, bet jis nežino apie jūsų grynuosius pinigus kojinėje, apie paskolintus pinigus kaimynui ar apie užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą (kurio duomenys dar nepasiekė Lietuvos registrų).

Ateityje tikėtina, kad procesas taps dar labiau automatizuotas, o sąsajos tarp skirtingų ES šalių registrų taps glaudesnės. Tai reiškia, kad „paslėpti“ vilą Ispanijoje ar sąskaitą Šveicarijoje taps praktiškai neįmanoma.

Praktinis patarimas pabaigai

Geriausias būdas išvengti streso gegužės mėnesį – vesti asmeninę „buhalteriją“ visus metus. Išsisaugokite stambių pirkinių dokumentus, fiksuokite, kada ir už kiek pardavėte turtą, saugokite banko išrašus apie investicijų portfelio vertę metų pabaigoje. Kai ateis laikas pildyti FR0001, tai bus nebe galvosūkis, o paprastas duomenų perkėlimas.

Atminkite: teisinga turto deklaracija – tai ne tik prievolės įvykdymas, bet ir jūsų finansinis saugiklis. Tai įrodymas, kad jūsų turtas yra uždirbtas sąžiningai, ir bilietas į ramesnį gyvenimą be baimės dėl mokesčių inspekcijos skambučių.

Nebijokite klausti. VMI konsultantai teikia pagalbą telefonu 1882, o elektroninėje erdvėje gausu gidų ir seminarų. Geriau užtrukti pusvalandį aiškinantis, nei vėliau gaišti mėnesius taisant klaidas.