Kaupiamasis gyvybės draudimas: strategija finansiniam stabilumui ar brangus įsipareigojimas?

Finansinis saugumas – tai ne tik sąskaitos likutis banke, bet ir ramybės jausmas žinant, kad netikėtos gyvenimo audros neišmuš pagrindo iš po kojų. Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie finansinius instrumentus, kurie atlieka dvigubą funkciją: saugo tai, kas brangiausia – gyvybę bei sveikatą, ir kartu leidžia auginti kapitalą ateičiai. Būtent čia į sceną žengia kaupiamasis gyvybės draudimas. Tai produktas, keliantis daug diskusijų, apipintas mitais ir neretai vertinamas prieštaringai. Vieniems tai – disciplinuotas būdas sutaupyti oriai senatvei pasinaudojant valstybės lengvatomis, kitiems – painus ir mokesčiais apkrautas mechanizmas. Tad kaip yra iš tikrųjų? Šiame straipsnyje be pagražinimų panagrinėsime šio finansinio instrumento anatomiją, privalumus, paslėptas rizikas ir tai, kodėl jis vis dar yra vienas populiariausių pasirinkimų lietuvių finansiniuose portfeliuose.

Kas iš tiesų slepiasi po sąvoka „kaupiamasis gyvybės draudimas“?

Daugelis žmonių draudimą įsivaizduoja paprastai: moki įmokas, ir jei nutinka nelaimė, gauni išmoką. Jei nelaimė nenutinka – pinigai „sudega“. Tai klasikinis rizikinis draudimas. Tuo tarpu kaupiamasis gyvybės draudimas veikia visiškai kitu principu. Tai hibridinis sprendimas, sujungiantis apsaugą ir investavimą. Jūsų mokama įmoka yra skaidoma į dvi, dažnai nelygias, dalis:

• Rizikos dalis: Skirta padengti draudimo apsaugas (gyvybės, traumų, kritinių ligų). Ši dalis užtikrina, kad nelaimės atveju jūs ar jūsų artimieji gaus numatytą finansinę paramą.
• Kaupiamoji dalis: Likusi įmokos dalis yra investuojama. Priklausomai nuo pasirinktos krypties, šie pinigai gali būti nukreipiami į akcijas, obligacijas, vyriausybės vertybinius popierius ar mišrius fondus.

Esminis skirtumas nuo paprasto investavimo yra tas, kad čia jūs perkate ne tik galimą grąžą, bet ir ramybę. Tačiau už šią ramybę, žinoma, reikia mokėti. Ir neretai – daugiau nei tiesiogiai investuojant į fondus.

Kodėl lietuviai renkasi šį produktą? Pagrindiniai motyvai

Statistika rodo, kad kaupiamasis gyvybės draudimas išlieka populiarus. Tam yra keletas svarių, neretai psichologinių ir mokestinių priežasčių.

1. Valstybės skatinimas ir GPM lengvata

Tai – bene stipriausias argumentas daugeliui gyventojų. Lietuvoje galiojanti tvarka leidžia susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Deklaruodami pajamas, galite atgauti iki 20% (arba 15%, priklausomai nuo tuo metu galiojančių tarifų ir mokesčių reformų) nuo sumokėtų įmokų sumos. Tačiau čia yra lubos – maksimali įmokų suma, nuo kurios skaičiuojama lengvata, yra ribojama (dažniausiai 1500 Eur per metus, bet skaičiai gali kisti keičiantis įstatymams). Tai reiškia, kad valstybė tiesiogiai subsidijuoja jūsų taupymą, kas ženkliai padidina bendrą metinę grąžą, net jei investicijų kryptys tais metais neuždirba didelio pelno.

2. Finansinė drausmė

Žmogaus prigimtis tokia, kad pinigus išleisti yra lengviau nei juos atidėti. Kaupiamasis gyvybės draudimas veikia kaip priverstinis (gerąja prasme) taupymo mechanizmas. Paprastai sutartys sudaromos ilgam laikotarpiui – 10, 20 ar daugiau metų. Nutraukti sutartį anksčiau laiko dažnai yra nuostolinga dėl taikomų nutraukimo mokesčių, todėl tai motyvuoja žmones nenustoti mokėti įmokų ir neišleisti sukauptų lėšų impulsyviems pirkiniams.

3. Apsauga nuo kreditorių ir turto dalybų

Mažiau žinomas, bet svarbus faktas: lėšos, esančios gyvybės draudimo sąskaitoje, teisiškai turi kitokį statusą nei pinigai banko sąskaitoje. Tam tikrais atvejais, skyrybų metu ar susidūrus su antstoliais, šios lėšos gali būti sunkiau pasiekiamos tretiesiems asmenims (nors tai priklauso nuo konkrečios situacijos ir teisinio reglamentavimo), o naudos gavėją galima paskirti savo nuožiūra, nebūtinai pagal paveldėjimo eilę.

Investicinio gyvybės draudimo rūšys: ką pasirinkti?

Nors bendras pavadinimas vienas, po juo gali slėptis skirtingi mechanizmai. Svarbu suprasti, ką pasirašote.

• Investicinis gyvybės draudimas (Unit-Linked): Tai populiariausia forma. Čia investavimo riziką prisiimate jūs. Jūs renkatės fondus (pavyzdžiui, rizikingesnius akcijų arba saugesnius obligacijų), ir jūsų sukaupta suma tiesiogiai priklauso nuo rinkos svyravimų. Jei rinka kyla – laimite, jei krenta – jūsų kapitalas mažėja. Tai tinka tiems, kurie siekia didesnės grąžos ir nebijo laikinų nuosmukių.
• Draudimas su garantuotomis palūkanomis: Tai senesnio tipo produktas, kuris šiuo metu siūlomas rečiau dėl žemų palūkanų aplinkos. Čia draudimo bendrovė garantuoja tam tikrą metinę grąžą (pvz., 1-2%). Tai itin saugus variantas, tačiau tikėtis, kad jis aplenks infliaciją, yra naivu. Tai labiau tinka konservatyviems žmonėms, kuriems svarbiausia – neprarasti įmokėtų pinigų.

Tamsioji pusė: mokesčiai ir kaštai

Būtent ši dalis dažniausiai sulaukia kritikos iš nepriklausomų finansų konsultantų. Kaupiamasis gyvybės draudimas nėra pigus produktas. Prieš pasirašant sutartį, būtina su padidinamuoju stiklu išnagrinėti mokesčių lentelę. Kokie mokesčiai dažniausiai taikomi?

1. Sutarties sudarymo mokestis: Neretai pirmaisiais metais didžioji dalis jūsų įmokų nenukeliauja į investicijas, o yra nurašoma kaip administravimo mokestis. Tai vadinamoji „įėjimo kaina“. Todėl nutraukti sutartį po 2-3 metų yra finansiškai skausminga – atgausite gerokai mažiau nei įmokėjote.
2. Administravimo mokestis: Tai periodinis mokestis, skaičiuojamas nuo įmokos arba nuo sukaupto turto vertės.
3. Turto valdymo mokestis: Jį ima investicijų valdytojai už fondų valdymą.
4. Rizikos mokesčiai: Mokesčiai už pačią draudimo apsaugą (gyvybės, traumų). Svarbu žinoti, kad senstant žmogui, rizikos mokestis natūraliai didėja, nes didėja ligų ir mirties tikimybė. Tai reiškia, kad vyresniame amžiuje didesnė įmokos dalis bus skirta rizikai padengti, o mažesnė – kaupimui.

Kritikai teigia, kad investuojant tiesiogiai per ETF fondus ar kitas priemones, galima išvengti daugelio šių tarpininkavimo mokesčių. Ir jie teisūs. Tačiau tiesioginis investavimas nesuteikia draudimo apsaugos ir reikalauja daugiau žinių bei disciplinos.

Kada verta svarstyti šį draudimą?

Ne visiems šis produktas yra tinkamas. Tačiau yra tam tikri gyvenimo scenarijai, kai kaupiamasis gyvybės draudimas tampa logišku žingsniu.

Šeimos su mažais vaikais ir būsto paskola

Tai klasikinis pavyzdys. Jei esate pagrindinis šeimos maitintojas ir turite finansinių įsipareigojimų, jūsų netektis šeimai būtų ne tik emocinė, bet ir finansinė katastrofa. Tokiu atveju draudimo apsauga yra būtina. Pasirinkus kaupiamąjį variantą, jūs ne tik apdraudžiate šeimą, bet ir pradedate kaupti lėšas, pavyzdžiui, vaikų studijoms. Po 15-20 metų, kai vaikai baigs mokyklą, sukaupta suma gali tapti puikiu startiniu kapitalu.

Žmonės, kuriems trūksta investavimo žinių

Ne visi nori ar gali sekti akcijų rinkas, analizuoti įmonių ataskaitas ar balansuoti portfelius. Draudimo bendrovės siūlo „supakuotą“ sprendimą. Jums tereikia pasirinkti rizikos lygį, o visą techninį darbą atlieka profesionalai. Taip, tai kainuoja, bet daugeliui žmonių tai yra priimtina kaina už patogumą.

Norintys pasinaudoti mokestine lengvata

Jei gaunate oficialias pajamas ir mokate GPM, būtų neprotinga nepasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį mokesčių. Tai yra garantuota grąža, kurios rinkoje rasti sunku. Net jei fondų grąža bus nulinė, GPM susigrąžinimas užtikrina pliusą (su sąlyga, kad mokesčiai „nesuvalgo“ visos lengvatos naudos).

Strategijos: kaip išspausti maksimalią naudą?

Kad kaupiamasis gyvybės draudimas netaptų nusivylimu, reikia laikytis tam tikros strategijos. Tai nėra produktas „nusipirkau ir pamiršau“.

• Peržiūrėkite sutartį kas kelerius metus. Jūsų gyvenimo situacija keičiasi. Galbūt padidėjo atlyginimas ir galite mokėti daugiau? O gal vaikai užaugo ir nebereikia tokios didelės draudimo sumos, todėl verta sumažinti rizikos dalį ir daugiau nukreipti į kaupimą?
• Atskirkite riziką nuo kaupimo. Kai kurie ekspertai pataria turėti atskirą rizikinį draudimą (pigų, be kaupimo) didelėms sumoms ir atskirą investavimo priemonę. Tačiau jei renkatės kaupiamąjį draudimą, stenkitės, kad administravimo mokesčiai neviršytų GPM lengvatos naudos.
• Rinkitės indeksinius fondus. Daugelis draudimo bendrovių siūlo rinktis iš įvairių fondų. Pasyviai valdomi indeksiniai fondai (sekantys pasaulio akcijų rinkas) istoriškai dažnai rodo geresnius rezultatus nei aktyviai valdomi fondai, be to, jų valdymo mokesčiai dažnai būna mažesni.
• Išlaikykite terminą. GPM lengvatos taisyklės reikalauja išlaikyti sutartį tam tikrą laiką (pavyzdžiui, 5 ar 10 metų, priklausomai nuo sutarties sudarymo datos), kad nereikėtų grąžinti valstybei gautų pinigų. Nutraukimas anksčiau laiko yra dvigubas nuostolis.

Dažniausios klaidos, kurias daro klientai

Pasirinkus šį finansinį instrumentą, lengva paslysti. Štai keletas „grėblių“, ant kurių dažnai užlipama:

Emocinis investavimas. Pamačius, kad fondų vertė krito (pvz., per krizę), žmonės išsigąsta ir nutraukia sutartis arba perveda pinigus į saugius, bet nepelningus fondus. Istorija rodo, kad po kritimo visada seka atsigavimas. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra maratonas, ne sprintas.

Nepakankamas dėmesys infliacijai. Jei prieš 10 metų 10 000 eurų draudimo suma atrodė solidi, šiandien ji gali būti nepakankama. Būtina indeksuoti įmokas ir draudimo sumas, kad pinigų perkamoji galia išliktų stabili.

Aklas pasitikėjimas konsultantais. Draudimo konsultantai dažnai dirba už komisinius. Jų interesas – parduoti produktą. Jūsų interesas – gauti geriausią sprendimą. Visada klauskite nepatogių klausimų apie mokesčių struktūrą ir nutraukimo sąlygas.

Ar kaupiamasis gyvybės draudimas turi alternatyvų?

Žinoma. Pasaulis nestovi vietoje, ir šiandien investuotojai turi daugiau pasirinkimų nei bet kada anksčiau.

II ir III pakopos pensijų fondai. Tai artimiausia alternatyva. III pakopos fondai taip pat siūlo GPM lengvatą, tačiau jie neturi gyvybės draudimo apsaugos elemento. Jų mokesčiai dažnai yra skaidresni ir mažesni nei gyvybės draudimo bendrovių siūlomų produktų.

Savarankiškas investavimas. Investicinės sąskaitos, tarpusavio skolinimo platformos, nekilnojamasis turtas. Tai reikalauja daugiau žinių ir laiko, neturi GPM lengvatos (išskyrus investicinę sąskaitą tam tikrais aspektais ateityje), bet potenciali grąža gali būti gerokai didesnė dėl mažesnių kaštų.

Verdiktas: kam iš tiesų reikalingas šis produktas?

Apibendrinant, kaupiamasis gyvybės draudimas nėra stebuklinga lazdelė, paversianti jus milijonieriumi. Tai konservatyvus, struktūrizuotas ir drausminantis įrankis. Jis idealiai tinka žmogui, kuris:

1. Nori „vieno langelio” principo: ir apsaugos, ir kaupimo.
2. Vertina valstybės teikiamą mokestinę lengvatą.
3. Neturi laiko ar noro gilintis į investavimo subtilybes.
4. Reikia išorinės motyvacijos reguliariai taupyti.

Tačiau jei esate finansiškai raštingas, drausmingas ir jums nereikalinga gyvybės draudimo apsauga (arba ją perkate atskirai), tikėtina, kad rasite efektyvesnių būdų įdarbinti savo pinigus. Svarbiausia – neskubėti pasirašyti sutarties, kol visiškai nesupratote visų sąlygų, mokesčių ir išlygų. Jūsų finansinė ateitis yra jūsų rankose, o kaupiamasis gyvybės draudimas gali būti tiek tvirtas pamatas, tiek nereikalinga našta – viskas priklauso nuo to, kaip tikslingai jį naudosite.

Klausimai, kuriuos privalote užduoti prieš pasirašydami sutartį

Kad pokalbis su draudimo brokeriu būtų produktyvus, pasiruoškite šiuos klausimus. Tai parodys, kad esate informuotas klientas:

• Kokia yra tiksli total expense ratio (bendras išlaidų koeficientas)? Paprašykite parodyti tai procentais nuo sukauptos sumos.
• Kiek pinigų atgaučiau, jei nutraukčiau sutartį po 2, 5 ir 10 metų? Paprašykite konkrečios lentelės su „išperkamąja suma”.
• Ar galiu keisti investavimo kryptis nemokamai? Kiek kartų per metus?
• Kaip keičiasi rizikos mokesčiai man senstant? Ar jie fiksuoti, ar augantys?
• Kokios yra išimtys, kada draudimo išmoka nebūtų mokama?

Finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo skaityti smulkiu šriftu parašytą tekstą. Kaupiamasis gyvybės draudimas gali būti puikus jūsų finansinio portfelio papildymas, jei tik tiksliai žinote, ko iš jo tikitės ir kiek už tai esate pasiruošę mokėti.