Ekspress Grupp: Žiniasklaidos Imperija, Pakeitusi Baltijos Šalių Informacinį Veidą

Baltijos šalių verslo padangėje egzistuoja keletas pavadinimų, kurie yra tapę ne tik sėkmės sinonimais, bet ir neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių – „Ekspress Grupp“. Nors eilinis naujienų portalo skaitytojas Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje galbūt retai susimąsto apie korporatyvinę struktūrą, stovinčią už jo rytinio naujienų srauto, ši grupė yra tikrasis regiono žiniasklaidos architektas. Tai istorija apie transformaciją iš tradicinės spaudos į skaitmeninę galybę, apie investicinius sprendimus, kurie formuoja viešąją nuomonę, ir apie tai, kaip viena įmonė sugebėjo atlaikyti pasaulinių technologijų milžinų spaudimą.

Šiame straipsnyje mes neapsiribosime vien sausa finansine ataskaita. Pažvelgsime giliau į „Ekspress Grupp“ DNR, išanalizuosime jų strateginius manevrus, kurie leido išgyventi spaudos krizę, ir įvertinsime, kodėl ši bendrovė yra vienas įdomiausių objektų Baltijos biržoje investuotojams, ieškantiems vertės ir dividendų.

Nuo popieriaus lapo iki skaitmeninės ekosistemos

Kad suprastume dabartinę „Ekspress Grupp“ jėgą, turime grįžti į ištakas. Kompanija, kurios šaknys siekia 1989 metus, prasidėjo nuo drąsios idėjos – leisti nepriklausomą laikraštį Estijoje, dar net nepaskelbus oficialios nepriklausomybės atgavimo. Hansas H. Luikas, pagrindinis akcininkas ir vizionierius, sukūrė tai, kas tapo laisvos žiniasklaidos simboliu. Tačiau tikroji revoliucija įvyko ne tada, kai buvo išspausdintas pirmasis „Eesti Ekspress“ numeris, o tada, kai grupė suprato, jog ateitis priklauso internetui.

Daugelis tradicinių žiniasklaidos priemonių Vakarų Europoje ir JAV pražiopsojo skaitmeninį traukinį. Jos laikėsi įsikibusios popierinių tiražų ir reklamos pajamų, kurios pamažu, bet užtikrintai tirpo. „Ekspress Grupp“ pasirinko kitą kelią – agresyvią plėtrą ir įsigijimus. Lemiamas momentas, be abejo, buvo „Delfi“ grupės įsigijimas 2007 metais. Tuo metu 54 milijonų eurų sandoris atrodė rizikingas, o kai kurių analitikų vertinimu – netgi per brangus. Tačiau žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, tai buvo ėjimas, kuris užtikrino grupės dominavimą visose trijose Baltijos šalyse.

Šiandien „Ekspress Grupp“ nebėra tik laikraščių leidėjas. Tai technologijų ir turinio namai, valdantys:

• Naujienų portalus: „Delfi“ (Lietuva, Latvija, Estija), kurie yra absoliutūs lyderiai savo rinkose.
• Leidinius: „Eesti Ekspress“, „Maaleht“, „Õhtuleht“ (dalinis valdymas) ir daugybę žurnalų.
• Bilietų platinimo platformas: „Bilietai.lt“, „Piletilevi“ – tai leidžia diversifikuoti pajamas ir nepriklausyti vien nuo reklamos rinkos svyravimų.
• Lauko reklamą: Skaitmeniniai ekranai miestų centruose yra viena sparčiausiai augančių grupės sričių.

Skaitmeninių prenumeratų fenomenas

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrė viso pasaulio žiniasklaida, buvo klausimas: kaip priversti žmones mokėti už turinį, kurį jie įprato gauti nemokamai? „Ekspress Grupp“ tapo šios srities pionieriais Baltijos regione. Jų strategija „digital-first“ nebuvo tik skambus šūkis. Tai buvo esminė verslo modelio pertvarka.

Lietuvoje, kur konkurencija tarp naujienų portalų yra itin aštri, „Delfi Plius“ įvedimas buvo sutiktas su tam tikru skepticizmu. Vartotojai buvo pripratę prie nemokamų „clickbait“ tipo antraščių. Tačiau grupė suprato, kad kokybiška tiriamoji žurnalistika, gilios analizės ir išskirtiniai interviu turi savo kainą. Ir vartotojas yra pasirengęs ją mokėti, jei vertė yra akivaizdi.

Statistika rodo, kad „Ekspress Grupp“ skaitmeninių prenumeratorių skaičius auga dviženkliais procentais kasmet. Tai ne tik stabilizuoja pajamų srautus, bet ir mažina priklausomybę nuo reklamos užsakovų. Kai tavo pajamas generuoja dešimtys tūkstančių lojalių skaitytojų, tu esi mažiau pažeidžiamas ekonominių krizių metu, kai verslas pirmiausia karpo rinkodaros biudžetus.

Kodėl tai svarbu investuotojui?

Investuotojui skaitmeninės prenumeratos augimas yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant „Ekspress Grupp“. Reklamos rinka yra cikliška – ji kyla ir krenta kartu su BVP. Tuo tarpu prenumeratos pajamos yra pasikartojančios (recurring revenue). Tai suteikia verslui nuspėjamumo. Be to, skaitmeninis produktas turi didžiulį maržos potencialą: pagaminti vieną papildomą skaitmeninę straipsnio kopiją nekainuoja nieko, skirtingai nei atspausdinti ir pristatyti laikraštį.

Delfi: daugiau nei tik naujienos

Lietuvos kontekste žodis „Delfi“ tapo bendriniu. Tai pirmoji vieta, kur žmonės eina sužinoję apie įvykį. Tačiau „Ekspress Grupp“ valdomas portalas per pastaruosius metus transformavosi iš paprasto naujienų srauto į multimedijos platformą. Video turinys, tinklalaidės (podkastai), tiesioginės transliacijos iš renginių – visa tai reikalauja didelių technologinių investicijų, tačiau sukuria barjerą konkurentams.

Konkurencinė aplinka Lietuvoje yra specifinė. Čia veikia stiprūs konkurentai kaip „15min“ (priklausantis kitai estų grupei „Postimees Grupp“) ir nacionalinis transliuotojas LRT. Tačiau „Ekspress Grupp“ privalumas – masto ekonomija. Technologiniai sprendimai, sukurti Estijoje, gali būti lengvai adaptuojami Latvijoje ir Lietuvoje. Bendra turinio valdymo sistema, bendri reklamos pardavimo algoritmai ir duomenų analitika leidžia grupei veikti efektyviau nei pavieniams žaidėjams.

Diversifikacija: bilietai ir ekranai

Nors žiniasklaida yra grupės širdis, „Ekspress Grupp“ vadovybė puikiai supranta riziką laikyti visus kiaušinius viename krepšyje. Bilietų pardavimo verslas („Bilietai.lt“ Lietuvoje, „Piletilevi“ Estijoje) yra genialus savo paprastumu, bet sudėtingas įgyvendinimu. Užimdama dominuojančią padėtį renginių bilietų rinkoje, grupė gauna prieigą prie milžiniško duomenų kiekio apie vartotojų laisvalaikio įpročius. Tai leidžia dar tiksliau nukreipti reklamą savo žiniasklaidos kanaluose.

Dar viena sritis – skaitmeninė lauko reklama (DOOH). Pastebėjote tuos ryškius ekranus prie prekybos centrų ar judriose sankryžose? Didelė tikimybė, kad jie priklauso „Ekspress Grupp“ dukterinėms įmonėms. Tai rinka, kuri auga spėriai, nes statinė reklama (plakatai) keičiama dinaminiais ekranais, kuriuose reklamą galima keisti realiuoju laiku, priklausomai nuo paros laiko ar net oro sąlygų.

Finansinė sveikata ir dividendų politika

Baltijos biržos (Nasdaq Baltic) investuotojams „Ekspress Grupp“ (simbolis: EEG1T) ilgą laiką buvo žinoma kaip dividendus mokanti bendrovė. Žinoma, pandemija ir geopolitiniai neramumai darė savo korekcijas, tačiau bendra tendencija išlieka – įmonė siekia dalintis pelnu su akcininkais.

Analizuojant finansines ataskaitas, matyti nuolatinė kova tarp kaštų optimizavimo (ypač spausdintinės žiniasklaidos segmente) ir investicijų į IT. Pajamos iš skaitmeninių kanalų jau sudaro liūto dalį grupės apyvartoje ir ši dalis nuolat auga. Tai rodo, kad transformacija yra sėkminga. Įmonės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) maržos dažnai naudojamos kaip efektyvumo rodiklis, ir čia „Ekspress Grupp“ demonstruoja gebėjimą išlaikyti sveiką balansą net ir esant infliaciniam spaudimui (augantys atlyginimai, brangstanti energija).

Rizikos veiksniai

Joks straipsnis apie verslą nebūtų išsamus be rizikų aptarimo. „Ekspress Grupp“ veikla nėra rožėmis klota. Pagrindinės grėsmės:

• Geopolitika: Karas Ukrainoje ir įtampa regione veikia reklamos davėjų nuotaikas. Nors skaitytojų susidomėjimas naujienomis auga krizių metu, verslas dažnai stabdo reklamines kampanijas.
• Didieji technologijų gigantai: „Google“ ir „Facebook“ (Meta) susižeria didžiąją dalį pasaulinės skaitmeninės reklamos pinigų. Vietinė žiniasklaida turi kovoti dėl trupinių. Tačiau čia „Ekspress Grupp“ turi pranašumą – vietinį turinį, kurio „Google“ negali sugeneruoti.
• Politinė įtaka: Žiniasklaida visada yra po didinamuoju stiklu. Nepriklausomumo išlaikymas yra gyvybiškai svarbus reputacijai, kuri yra pagrindinis šio verslo turtas.

Kova su dezinformacija ir socialinė atsakomybė

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame klesti „fake news“, „Ekspress Grupp“ vaidmuo tampa dar svarbesnis. Grupės valdomi portalai investuoja į faktų tikrinimo (fact-checking) padalinius. Lietuvoje „Delfi“ bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis kovojant su propaganda. Tai nėra tik moralinė pareiga, tai ir verslo būtinybė. Vartotojai ieško patikimumo. Prekės ženklai nenori, kad jų reklama būtų rodoma šalia abejotinos vertės turinio, todėl saugi, kuruojama žiniasklaidos aplinka tampa vis vertingesnė reklamos užsakovams.

Be to, grupė aktyviai dalyvauja socialinėse iniciatyvose. Nuo paramos Ukrainai akcijų iki vietinių bendruomenių problemų viešinimo – tai stiprina ryšį su auditorija ir kuria emocinį prisirišimą, kurio negali pasiūlyti bešaliai socialinių tinklų algoritmai.

Žvilgsnis į ateitį: Dirbtinis intelektas ir personalizacija

Kur link juda „Ekspress Grupp“? Atsakymas vienareikšmis – dar daugiau technologijų. Dirbtinis intelektas (DI) atveria naujas galimybes ne tik turinio kūrime (pavyzdžiui, automatiniai santraukų generavimai, vertimai), bet ir vartotojų patirties gerinime.

Įsivaizduokite naujienų portalą, kuris tobulai pažįsta jūsų interesus. Ne, tai ne socialinis tinklas, kuris jus uždaro į „burbulą“. Tai protinga sistema, kuri pasiūlo jums aktualiausią verslo analizę, nes žino, kad domitės investavimu, bet tuo pačiu nepraleidžia svarbiausių politinių naujienų. Personalizacija didina vartotojų įsitraukimą, o tai tiesiogiai konvertuojasi į pajamas.

Taip pat tikėtina tolesnė konsolidacija rinkoje. „Ekspress Grupp“ turi stiprų balansą ir patirtį įsigyjant bei integruojant kitus verslus. Gali būti, kad ateityje matysime grupės plėtrą ne tik geografine prasme (nors Baltijos šalys yra pagrindinė rinka), bet ir vertikaliai – įsigyjant startuolius, kurie papildo žiniasklaidos ekosistemą.

Investicinis apibendrinimas: ar verta stebėti EEG1T?

Apibendrinant, „Ekspress Grupp“ yra unikalus fenomenas Baltijos rinkoje. Tai viena nedaugelio bendrovių, kuri sėkmingai perplaukė audringus skaitmeninės transformacijos vandenis ir išliko pelninga. Investuotojams, kurie tiki Baltijos regiono ekonominiu stabilumu ir supranta informacijos vertę demokratijoje, ši įmonė siūlo įdomų rizikos ir grąžos santykį.

Nors spaudos era, kokią ją supratome XX amžiuje, baigėsi, „Ekspress Grupp“ įrodo, kad žurnalistika nemirė – ji tiesiog pakeitė formą. Ir šioje naujoje formoje ji yra pelningesnė, greitesnė ir labiau integruota į mūsų gyvenimus nei bet kada anksčiau. Stebėti šią grupę reiškia stebėti, kaip keičiasi pats būdas, kuriuo mes suvokiame pasaulį. Nesvarbu, ar esate smulkusis akcininkas, ar tiesiog „Delfi“ skaitytojas – jūs esate šios didžiulės ekosistemos dalis.

„Ekspress Grupp“ istorija moko mus vieno svarbaus dalyko: gebėjimas adaptuotis yra svarbesnis už pradinį kapitalą ar istorinį palikimą. Tie, kas geba laiku pamatyti pokyčius ir nebijo rizikuoti (kaip tada, 2007-aisiais perkant „Delfi“), laimi rinką. Ir kol kas atrodo, kad šis Baltijos žiniasklaidos milžinas neturi ketinimų užleisti lyderio pozicijų.