Fizinio asmens bankrotas: Antrasis šansas, kai skolos tampa nepakeliamos

Gyvenimas yra nenuspėjamas, ir finansinė duobė, kuri iš pradžių atrodė kaip laikinas nelygumas kelyje, kartais virsta bedugne. Prarastas darbas, staigi liga, nesėkmingas verslas ar tiesiog jaunystės klaidos imant greituosius kreditus – priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje susiduria su nemokumu, yra tūkstančiai. Tačiau svarbiausia žinia yra ta, kad finansinė aklavietė nėra nuosprendis visam gyvenimui. Fizinio asmens bankrotas yra teisinis mechanizmas, sukurtas būtent tam, kad suteiktų sąžiningiems žmonėms galimybę grįžti į ekonominį gyvenimą ir nusikratyti nepakeliamos naštos.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime ne tik sausus įstatymų paragrafus, bet ir realią bankroto virtuvę: nuo emocinio pasiryžimo ir pirmųjų žingsnių iki momento, kai teismas oficialiai patvirtina – esate laisvas nuo skolų.

Kada verta svarstyti apie bankrotą? Realybės testas

Prieš pradedant analizuoti procedūras, būtina atsakyti į esminį klausimą: ar bankrotas tikrai yra geriausia išeitis jūsų situacijoje? Tai nėra tiesiog „skolų nurašymas“ spragtelėjus pirštais. Tai procesas, reikalaujantis disciplinos, laiko ir kantrybės. Tačiau tam tikrais atvejais tai yra vienintelis logiškas sprendimas.

Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymas (FABĮ) nustato labai konkrečią ribą. Kreiptis dėl bankroto galite tik tada, kai jūsų pradelstos skolos viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Atsižvelgiant į tai, kad MMA Lietuvoje kasmet kyla, ši suma taip pat didėja. Tai reiškia, kad bankrotas nėra skirtas smulkioms, kelių tūkstančių eurų skoloms padengti. Tai įrankis tiems, kurių įsipareigojimai tapo objektyviai neįvykdomi.

Tačiau vien matematinio skaičiavimo neužtenka. Turite sau užduoti keletą sunkių klausimų:

• Ar mano finansinė situacija artimiausius 3-5 metus nepagerės tiek, kad galėčiau grąžinti skolas be teismo įsikišimo?
• Ar antstoliai jau areštavo mano sąskaitas ir turtą, palikdami tik minimalias pragyvenimo lėšas?
• Ar patiriu nuolatinį psichologinį spaudimą iš kreditorių ir skolų išieškojimo bendrovių?

Jei atsakymai į šiuos klausimus yra „taip“, tuomet fizinio asmens bankrotas gali būti tas gelbėjimosi ratas, kurio ieškote.

Sąžiningumo kriterijus – pagrindinis raktas į sėkmę

Tai yra pati svarbiausia dalis, kurią daugelis praleidžia pro akis. Bankrotas Lietuvoje nėra skirtas tiems, kurie tyčia prisiskolino žinodami, kad negrąžins, arba tiems, kurie slepia turtą. Teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, vertins jūsų sąžiningumą.

Ką tai reiškia praktiškai? Jei jūs prieš pat kreipdamasis į teismą perrašėte butą giminaičiams, pardavėte automobilį už 100 eurų draugui arba paėmėte naują paskolą prabangiai kelionei – bankrotas jums nebus leistas. Teismai labai atidžiai tikrina trejų metų laikotarpį iki pareiškimo pateikimo. Bet koks tyčinis savo mokumo bloginimas bus traktuojamas kaip nesąžiningumas.

Taip pat problemų gali kilti, jei skolos atsirado dėl žalingų įpročių (azartinių lošimų, piktnaudžiavimo alkoholiu ir pan.) arba nusikalstamos veikos. Tačiau svarbu paminėti, kad „nesėkmingas verslas“ nėra laikomas nesąžiningumu. Rizikuoti versle yra normalu, ir jei tiesiog nepasisekė, įstatymas yra jūsų pusėje.

Pasirengimas procesui: namų darbai, kuriuos privalote atlikti

Nusprendus bankrutuoti, negalima tiesiog bėgti į teismą. Įstatymas reikalauja atlikti tam tikrą procedūrą. Pirmiausia, privalote raštu informuoti visus savo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai reikia padaryti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo teismui pateikimo.

Šis mėnuo yra skirtas tam, kad kreditoriai galėtų įvertinti situaciją, o jūs – susirinkti visus reikiamus dokumentus. O jų reikės nemažai:

• Duomenys apie visas turimas skolas (sutartys, antstolių pažymos).
• Duomenys apie turimą turtą (nekilnojamasis turtas, automobiliai, vertybiniai popieriai).
• Paskutinių 3 metų pajamų deklaracijos.
• Šeimos sudėtį patvirtinantys dokumentai.
• Motyvuotas paaiškinimas, kodėl tapote nemokus.

Šiame etape labai rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku arba bankroto administratoriumi. Klaidos dokumentuose gali lemti, kad teismas atsisakys kelti bylą, o tai reiškia prarastą laiką ir pinigus.

Bankroto administratorius: ne priešas, o prižiūrėtojas

Daugelis žmonių bijo bankroto administratoriaus, įsivaizduodami jį kaip dar vieną antstolį. Tai nėra visai tikslu. Taip, administratorius atstovauja kreditorių interesams, tačiau jo tikslas – užtikrinti skaidrų procesą. Jūs patys galite siūlyti teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Iškėlus bankroto bylą, visi antstolių veiksmai yra stabdomi. Tai yra vienas didžiausių palengvėjimų skolininkui. Jokie „sąskaitų blokavimai“ ar turto varžytinės be administratoriaus žinios nebegali vykti. Nuo šio momento jūsų finansinį gyvenimą kuruoja administratorius.

Mokumo atkūrimo planas: jūsų kelrodis ateinantiems 3 metams

Jei teismas iškelia bylą, prasideda svarbiausias etapas – mokumo atkūrimo plano rengimas. Tai dokumentas, kuriame detaliai aprašoma, kaip jūs gyvensite ateinančius 3 metus (toks yra standartinis bankroto terminas Lietuvoje).

Plane numatoma:

• Kiek lėšų kas mėnesį bus skiriama kreditoriams.
• Kiek lėšų jums lieka būtiniesiems poreikiams (maistui, būstui, vaistams, transportui).
• Koks turtas bus parduodamas (jei tokio yra).
• Kaip planuojate didinti savo pajamas (darbas, kvalifikacijos kėlimas).

Čia svarbu suprasti vieną niuansą: fizinio asmens bankrotas nereiškia, kad iš jūsų atims viską. Teismas ir kreditoriai turi patvirtinti sumą, kuri reikalinga jūsų ir jūsų išlaikytinių oriam (nors ir kukliam) pragyvenimui. Dažniausiai tai nėra tik minimali alga – atsižvelgiama į realias būsto nuomos kainas, vaikų poreikius ir kitas objektyvias aplinkybes.

Turtas: kas lieka, o kas parduodama?

Tai vienas jautriausių klausimų. Bankroto metu prabangos dalykai bus parduoti. Jei turite antrą butą, sodybą, brangų automobilį ar katerį – su jais teks atsisveikinti. Gauti pinigai bus skirti kreditoriams ir bankroto administravimo išlaidoms padengti.

Tačiau kaip su vieninteliu būstu? Jei būstas yra įkeistas (turite būsto paskolą), situacija yra sudėtingesnė. Dažniausiai įkeistas turtas yra parduodamas. Tačiau yra galimybė išsaugoti būstą, jei susitarsite su banku ir kreditoriais, ir jei jūsų pajamos leidžia mokėti įmokas. Visgi praktika rodo, kad dažniausiai bankroto metu žmogus persikelia į nuomojamą būstą arba pigesnį alternatyvų variantą, nes pagrindinis tikslas – kuo greičiau atsikratyti skolų naštos.

Būtini buities daiktai, drabužiai, baldai, reikalingi kasdieniam gyvenimui, bei darbo įrankiai dažniausiai nėra parduodami.

Psichologinė našta ir visuomenės požiūris

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad bankrotas yra gėda. Žmonės bijo, ką pasakys kaimynai, bendradarbiai ar giminės. Tačiau verta pakeisti požiūrį. Bankrotas – tai atsakingo žmogaus sprendimas. Tai pripažinimas, kad situacija tapo nevaldoma, ir noras ją sutvarkyti teisiniu būdu, o ne slapstytis „šešėlyje“ ar bėgti į užsienį.

Proceso metu jūs privalote dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje. Negalite tiesiog sėdėti namuose. Tai taip pat padeda psichologiškai – žmogus jaučiasi naudingas, turi tikslą. Be to, bankroto metu nustoja augti delspinigiai ir palūkanos. Skolos dydis „užšaldomas“. Tai suteikia didžiulį psichologinį palengvėjimą – jūs nebešokate į bedugnę, o pradedate kilti aukštyn.

Bankroto kaina: nemokamų pietų nebūna

Nors bankrotas skirtas nemokiems asmenims, pati procedūra kainuoja. Jums reikės mokėti bankroto administratoriui. Įstatymas numato tam tikras ribas, tačiau dažniausiai tai sudaro nuo kelių tūkstančių eurų per visą procesą. Šios lėšos dažniausiai išskaičiuojamos iš jūsų pajamų bankroto metu arba padengiamos pardavus turtą.

Taip pat reikia įvertinti teisininkų išlaidas dokumentų rengimui. Kai kurie žmonės bando viską tvarkytis patys, tačiau bankroto teisė yra klampi, ir viena procedūrinė klaida gali viską sugadinti. Todėl pirminė investicija į profesionalią pagalbą dažniausiai atsiperka.

Proceso pabaiga: laisvė su sąlyga

Praėjus nustatytam 3 metų laikotarpiui, jei vykdėte visus plano reikalavimus, teismas priima sprendimą dėl bankroto bylos pabaigos. Šiuo sprendimu nurašomos visos likusios skolos, kurių nepavyko padengti per tuos trejus metus.

Tai yra tas momentas, kurio visi laukia. Jūs tampate laisvas. Nebėra antstolių, nebėra skolų. Tačiau yra kelios išimtys. Nurašomos ne visos skolos. Pavyzdžiui, bankrotas neatleidžia nuo pareigos mokėti:

• Išlaikymą vaikams (alimentus).
• Žalos atlyginimą už sužalotą sveikatą ar atimtą gyvybę.
• Baudų už administracinius nusižengimus ar nusikaltimus (tam tikrais atvejais).

Visos kitos – vartojimo kreditai, lizingai, komunalinės skolos, paskolos iš fizinių asmenų – yra nurašomos.

Gyvenimas po bankroto: ar įmanoma gauti paskolą?

Dažnas klausimas: ar po bankroto man kas nors kada nors duos paskolą? Atsakymas nėra vienareikšmis. Informacija apie jūsų bankrotą Creditinfo ir kitose duomenų bazėse bus saugoma mažiausiai 10 metų. Bankai ir kredito unijos matys šį įrašą.

Iškart po bankroto gauti būsto paskolą bus praktiškai neįmanoma. Jūs būsite vertinamas kaip didelės rizikos klientas. Tačiau laikas gydo žaizdas. Jei po bankroto stabiliai dirbsite, gausite legalias pajamas ir nekaupsite naujų skolų, jūsų kredito reitingas pamažu gerės. Po kelerių metų smulkesnės lizingo sutartys gali tapti prieinamos, o vėliau – ir rimtesni finansiniai instrumentai.

Svarbiausia pamoka, kurią išmoksta bankrutavę asmenys – finansinė disciplina. Daugelis jų po proceso tampa kur kas atsargesni, geriau planuoja biudžetą ir vengia nereikalingų įsipareigojimų. Tai yra neįkainojama patirtis.

Dažniausiai pasitaikantys mitai

Norint pilnai suprasti, kas yra fizinio asmens bankrotas, verta paneigti populiariausius mitus:

Mitas Nr. 1: Bankrotas trunka 5 metus.
Anksčiau taip ir buvo, tačiau įstatymai pasikeitė. Dabar standartinis terminas yra 3 metai. Tai padarė procesą patrauklesnį ir efektyvesnį.

Mitas Nr. 2: Aš negalėsiu išvykti į užsienį.
Bankrotas nereiškia namų arešto. Jūs galite vykti atostogauti (jei tai leidžia jūsų biudžetas, patvirtintas plane) ar dirbti į užsienį. Tiesa, apie išvykimą ilgesniam laikui ir darbo vietos keitimą privalote informuoti administratorių ir teismą, nes tai keičia jūsų pajamas.

Mitas Nr. 3: Visi sužinos apie mano bankrotą.
Informacija apie bankroto bylas yra vieša specialiame registre, tačiau tai nereiškia, kad apie tai bus skelbiama laikraščiuose ar socialiniuose tinkluose. Jei kas nors specialiai neieškos informacijos apie jus, tikėtina, kad jūsų kaimynai ar draugai nieko nesužinos, nebent patys pasakysite.

Apibendrinimas: Žingsnis į šviesesnį rytojų

Fizinio asmens bankrotas nėra gėda – tai įstatyminė galimybė. Tai civilizuotas būdas išspręsti necivilizuotą situaciją, kai skolos pradeda valdyti žmogų, o ne žmogus – finansus. Jei jaučiate, kad finansinė kilpa veržiasi per stipriai, nelaukite, kol antstoliai išvaržys paskutinį turtą už grašius. Imkitės iniciatyvos.

Pradėkite nuo konsultacijos. Įsivertinkite savo skolas. Suskaičiuokite pajamas. Ir jei matote, kad išeities nėra – drąsiai ženkite bankroto keliu. Treji metai suvaržymų yra maža kaina už likusį gyvenimą be skolų naštos ir nuolatinio streso. Tai jūsų bilietas į finansinę laisvę ir ramybę.