Pigiausia elektra Lietuvoje: misija įmanoma ar tik graži svajonė? Išsamus gidas 2025

Elektros sąskaitos – neatsiejama kiekvienų namų ar verslo biudžeto dalis. Tačiau ar kada susimąstėte, kodėl vieni už elektrą moka gerokai daugiau nei kiti, net jei jų suvartojimas panašus? Atsakymas slypi ne magijoje, o žiniose, strategijoje ir gebėjime prisitaikyti prie nuolat kintančios rinkos. Po elektros rinkos liberalizavimo Lietuvoje baigėsi laikai, kai visi turėjome vieną tiekėją ir vieną kainą. Dabar kiekvienas iš mūsų tapome savo energijos portfelio valdytojais, galinčiais rinktis, ieškoti ir, svarbiausia, sutaupyti. Šiame išsamiame gide panirsime į pigiausios elektros paieškų vandenyną, išnarstysime visas povandenines sroves ir pasidalinsime patarimais, kurie padės Jums nepasiklysti ir pasiekti tikslą – mažesnes sąskaitas už elektrą.

Kodėl elektros kaina nuolat šokinėja? Trumpas žvilgsnis į rinkos virtuvę

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad elektros kaina nėra tiesiog iš lubų paimtas skaičius. Ją sudaro kelios dedamosios, o galutinė suma Jūsų sąskaitoje priklauso nuo daugybės veiksnių. Įsivaizduokite, kad perkate ne elektrą, o sudėtingą patiekalą restorane – jo kainą lemia ne tik produktų savikaina, bet ir virėjo darbas, restorano išlaikymas bei kiti mokesčiai.

Pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso didžioji dalis kainos, yra elektros energijos kaina **„Nord Pool“ biržoje**. Tai tarsi didžiulis turgus, kuriame Skandinavijos ir Baltijos šalys perka ir parduoda elektrą kiekvienai valandai. Šios biržos kainos svyruoja dėl pasiūlos ir paklausos santykio, kurį veikia:

• Oro sąlygos: Vėjuota diena reiškia daug pigios vėjo energijos, o saulėta – saulės energijos. Tuo tarpu sausra Skandinavijoje gali sumažinti hidroelektrinių gamybą ir išauginti kainas.
• Geopolitinė padėtis: Dujų kainų šuoliai ar tarptautiniai konfliktai tiesiogiai atsiliepia elektros gamybos savikainai, ypač tose elektrinėse, kurios naudoja iškastinį kurą.
• Remonto darbai: Planiniai ar neplanuoti didelių elektrinių ar jungčių su kitomis šalimis remontai gali laikinai sumažinti pasiūlą ir pakelti kainas.
• CO₂ apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina: Pramonė ir energetikos sektorius turi mokėti už savo taršą. Kuo brangesni šie leidimai, tuo brangesnė tampa elektra, pagaminta iškastinį kurą deginančiose elektrinėse.

Be pačios elektros kainos, į galutinę sąskaitą įeina ir **reguliuojamos dalys**: perdavimo, skirstymo mokesčiai (kuriuos nustato ESO) bei Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Šios dalies mes, kaip vartotojai, negalime pasirinkti – ji yra vienoda visiems, nepriklausomai nuo tiekėjo.

Fiksuota kaina ar biržos planas: amžina dilema

Atėjus metui rinktis elektros tiekėją ir planą, susiduriame su pagrindine kryžkele: rinktis stabilumą ar rizikuoti dėl galimai mažesnės kainos? Tai sprendimas tarp fiksuotos kainos plano ir plano, susieto su „Nord Pool“ birža.

Fiksuotos kainos planas: ramybės uostas

Fiksuotos kainos planas yra tarsi draudimas nuo kainų šuolių. Jūs su tiekėju sutariate dėl konkrečios kilovatvalandės (kWh) kainos, kuri nekis visą sutarties laikotarpį (dažniausiai 6, 12, 24 ar net 36 mėnesius).

Privalumai:

• Stabilumas ir nuspėjamumas. Jūs visada žinote, kiek mokėsite už kWh, todėl galite lengvai planuoti savo biudžetą. Jums nerūpi jokie biržos svyravimai.
• Apsauga nuo kainų šoko. Jei biržos kainos staiga šautų į neregėtas aukštumas (kaip nutiko 2022 m. rugpjūtį), Jūsų sąskaita liktų nepakitusi.

Trūkumai:

• Aukštesnė kaina. Tiekėjas, fiksuodamas kainą, prisiima riziką, todėl į kainą įskaičiuoja tam tikrą antkainį arba „draudimo mokestį“. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje fiksuota kaina beveik visada bus šiek tiek aukštesnė nei vidutinė biržos kaina.
• Praleistos galimybės. Jei biržos kainos krenta ir ilgą laiką laikosi žemame lygyje, Jūs permokate, nes esate „pririšti“ prie savo aukštesnės fiksuotos kainos.

Kam tai tinka? Fiksuotos kainos planas yra idealus pasirinkimas tiems, kurie vertina stabilumą, nemėgsta rizikos ir nori tiksliai planuoti savo išlaidas. Tai puikus variantas šeimoms su stabiliomis pajamomis ar tiesiog žmonėms, kurie nenori nuolat sekti rinkos naujienų.

Su birža susietas planas: banglenčių sportas energetikoje

Pasirinkę šį planą, Jūs sutinkate mokėti už elektrą pagal realią „Nord Pool“ biržos kainą, kuri keičiasi kiekvieną valandą. Tiekėjas prie šios kainos prideda tik savo nedidelį antkainį (maržą).

Privalumai:

• Potencialiai mažiausia kaina. Istoriškai žiūrint, vidutinė metinė biržos kaina dažniausiai būna žemesnė nei fiksuoti tiekėjų pasiūlymai. Jūs mokate tikrąją rinkos kainą be jokių „draudimo“ priedų.
• Skaidrumas. Jūs tiksliai žinote, už ką mokate – biržos kaina plius tiekėjo marža.
• Galimybė aktyviai taupyti. Turėdami išmanųjį skaitiklį, galite stebėti valandines kainas ir savo didžiausio vartojimo veiklas (skalbimą, indaplovės jungimą, elektromobilio krovimą) perkelti į tas valandas, kai elektra pigiausia (dažniausiai naktį ar savaitgaliais).

Trūkumai:

• Rizika ir nenuspėjamumas. Jūsų sąskaita kiekvieną mėnesį gali smarkiai skirtis. Esate visiškai priklausomi nuo rinkos svyravimų ir galimų kainų šuolių.
• Reikalauja daugiau įsitraukimo. Norint išnaudoti visus privalumus, reikia domėtis kainomis, planuoti savo vartojimą.

Kam tai tinka? Biržos planas – puikus pasirinkimas tiems, kurie nebijo rizikos, yra pasirengę keisti savo vartojimo įpročius ir nori aktyviai dalyvauti taupymo procese. Taip pat tai geras sprendimas tiems, kurie turi galimybę didžiąją dalį elektros vartoti ne piko metu.

Kaip rasti pigiausią tiekėją ir planą: žingsnis po žingsnio

Gerai, teoriją išsiaiškinome. Dabar pereikime prie praktikos. Kaip tame tiekėjų ir planų margumyne atrasti savo perlą?

1. Pažinkite savo vartojimo įpročius

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – išsiaiškinti, kiek ir kada Jūs vartojate elektros. Prisijunkite prie ESO savitarnos ir peržiūrėkite savo suvartojimo duomenis bent už kelis pastaruosius mėnesius. Atkreipkite dėmesį:

• Bendras mėnesio suvartojimas (kWh).
• Vartojimo pasiskirstymas. Jei turite dviejų laiko zonų skaitiklį, pažiūrėkite, kiek suvartojate dienos ir nakties/savaitgalio tarifais. Jei turite išmanųjį skaitiklį – dar geriau, galite matyti valandinį suvartojimą.

Ši informacija yra Jūsų pagrindinis ginklas derybose su savimi pačiu renkantis planą. Jei matote, kad daug elektros galite naudoti naktį, galbūt verta rinktis planą su pigesniu naktiniu tarifu, net jei dieninis bus šiek tiek brangesnis.

2. Pasinaudokite nepriklausomais palyginimo įrankiais

Nereikia naršyti po visų tiekėjų svetaines atskirai. Tam yra sukurti specialūs įrankiai. Pats patikimiausias ir objektyviausias yra **Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kainų palyginimo skaičiuoklė**. Joje galite suvesti savo suvartojimo duomenis ir matysite visų oficialių tiekėjų pasiūlymus, surikiuotus pagal kainą. Tai – nešališkas informacijos šaltinis.

Būtinai palyginkite ne tik kainas, bet ir kitas sąlygas:

• Sutarties terminas. Ar esate pasirengę „užsirakinti“ kainą dvejiems metams?
• Sutarties nutraukimo sąlygos. Kas bus, jei norėsite pakeisti tiekėją anksčiau laiko? Ar taikomos baudos?
• Papildomos naudos. Kai kurie tiekėjai siūlo nuolaidų degalams, draudimui ar kitoms paslaugoms. Įvertinkite, ar Jums tai aktualu.
• Klientų aptarnavimas. Pasidomėkite atsiliepimais apie tiekėjo patikimumą ir klientų aptarnavimo kokybę.

3. Atidžiai skaitykite sutartį

Radote, atrodo, tobulą pasiūlymą? Nesiskubinkite dėti parašo. Atidžiai, nuo pradžios iki galo, perskaitykite sutarties sąlygas. Atkreipkite dėmesį į smulkiu šriftu parašytas pastabas, ypač tas, kurios susijusios su kainos keitimu, sutarties pratęsimu ir nutraukimu. Įsitikinkite, kad viską suprantate teisingai.

4. Nebijokite keisti tiekėjo

Elektros rinka yra dinamiška. Tai, kas buvo pigiausia prieš metus, nebūtinai yra pigiausia šiandien. Pasibaigus Jūsų fiksuotos kainos sutarties terminui, nesutikite automatiškai su pratęsimu. Vėl skirkite laiko rinkos analizei, pasinaudokite LEA skaičiuokle ir palyginkite naujus pasiūlymus. Tiekėjo keitimo procesas yra nemokamas ir labai paprastas – visus formalumus už Jus sutvarko naujasis tiekėjas.

Gaminantis vartotojas (prosumer) – ar tai kelias į nemokamą elektrą?

Vis daugiau lietuvių atranda galimybę ne tik pirkti, bet ir gaminti elektrą. Saulės elektrinė ant stogo – tai nebe prabanga, o reali investicija į energetinę nepriklausomybę ir mažesnes sąskaitas. Tapę gaminančiu vartotoju, Jūs saulėtą dieną pagamintą perteklinę energiją atiduodate į tinklus, o kai saulės nėra (pvz., naktį ar žiemą), ją iš tinklų susigrąžinate, sumokėdami tik už pasinaudojimą tinklais (vadinamąjį „pasaugojimo“ mokestį).

Nors pradinė investicija į saulės elektrinę yra nemaža, ją sumažinti padeda valstybės parama per APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrą). Ilgalaikėje perspektyvoje, ypač augant elektros kainoms, tokia investicija atsiperka per kelis metus, o vėliau Jūsų išlaidos elektrai gali sumažėti net 80-90%.

Tai yra bene pats efektyviausias būdas ilgam laikui užsitikrinti pigią elektrą, nes Jūs tampate mažiau priklausomi nuo biržos svyravimų. Žinoma, tai reikalauja pradinių investicijų ir tinkamo stogo ploto, tačiau galimybę tikrai verta apsvarstyti.

Pabaigai: pigiausia elektra – tai protinga elektra

Apibendrinant, kelias į pigiausią elektrą Lietuvoje yra grįstas ne stebuklų paieška, o racionaliais ir pamatuotais sprendimais. Nėra vieno universalaus atsakymo, kuris planas ar tiekėjas yra absoliučiai geriausias visiems. Pigiausias pasirinkimas priklauso nuo Jūsų individualių poreikių, vartojimo įpročių ir rizikos tolerancijos.

Raktas į sėkmę – tai aktyvumas. Domėkitės, lyginkite, analizuokite ir nebijokite pokyčių. Skirkite porą valandų per metus savo elektros sutarčiai peržiūrėti – tai gali Jums sutaupyti šimtus eurų. Atminkite, kad liberalizuotoje rinkoje Jūs esate ne pasyvus stebėtojas, o pagrindinis veikėjas. Naudokitės šia galia protingai, ir Jūsų piniginė Jums padėkos.