Naftos Barelio Kaina: Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie „Juodojo Aukso“ Svyravimus ir Poveikį Mūsų Piniginėms

Kiekvieną kartą sustoję degalinėje ir pamatę nuolat kintančius skaičius švieslentėje, tikriausiai susimąstome – kas lemia šiuos pokyčius? Kodėl vieną savaitę už litrą benzino mokame vienaip, o kitą – jau visai kitaip? Atsakymas dažnai slypi sudėtingame ir dinamiškame pasaulyje, kurio epicentre – naftos barelio kaina. Šis, iš pirmo žvilgsnio, abstraktus ekonominis rodiklis daro milžinišką įtaką ne tik pasaulio galingųjų sprendimams, bet ir kiekvieno iš mūsų kasdieniam gyvenimui – nuo degalų bako papildymo iki šildymo sąskaitų ir net maisto produktų kainų parduotuvėje. Tad leiskimės į kelionę po „juodojo aukso“ pasaulį ir išsiaiškinkime, kas yra tas paslaptingas naftos barelis, kodėl jo kaina taip nenuspėjamai šokinėja ir kaip visa tai veikia mus, gyvenančius Lietuvoje.

Kas tas paslaptingas naftos barelis?

Pirmiausia, išsiaiškinkime pačią sąvoką. Kai girdime frazę „naftos barelio kaina“, kalbama ne apie fizinę statinę, pripildytą naftos. Barelis (angl. barrel) – tai standartizuotas tūrio matavimo vienetas, plačiai naudojamas naftos pramonėje. Vieną naftos barelį sudaro lygiai 42 JAV galonai, o tai atitinka maždaug 159 litrus. Šis standartas atsirado dar XIX amžiaus pabaigoje Pensilvanijos naftos telkiniuose, siekiant suvienodinti prekybą ir išvengti nesusipratimų. Tuomet nafta buvo transportuojama medinėse statinėse, o 42 galonų talpa tapo patogiausiu ir labiausiai paplitusiu standartu.

Šiandien nafta retai kada transportuojama statinėse – tam naudojami milžiniški tanklaiviai ir tūkstančius kilometrų besidriekiantys naftotiekiai. Tačiau barelis išliko kaip universalus prekybos vienetas pasaulinėse biržose. Taigi, kai girdime, jog „Brent“ naftos barelis kainuoja 85 JAV dolerius, tai reiškia, kad 159 litrai šios rūšies žalios naftos kainuoja būtent tiek. Būtent nuo šios žalios, neapdorotos naftos kainos ir prasideda ilga grandinė, kurios pabaigoje matome galutinę kainą degalinės stulpelyje.

Kas lemia naftos kainą? Sudėtinga pasiūlos ir paklausos dėlionė

Naftos kaina, kaip ir bet kurios kitos prekės, priklauso nuo fundamentalios pasiūlos ir paklausos pusiausvyros. Tačiau šią pusiausvyrą veikia begalė faktorių, todėl rinka yra itin jautri ir sunkiai prognozuojama. Pabandykime išnarplioti šį sudėtingą voratinklį.

Pasiūlos veiksniai: kas valdo naftos čiaupus?

Naftos pasiūla – tai bendras kiekis naftos, kurį išgaunančios šalys patiekia pasaulinei rinkai. Svarbiausi šios lygties žaidėjai yra:

• OPEC+ organizacija: Tai bene galingiausias kartelis naftos rinkoje. OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) vienija 13 šalių, įskaitant Saudo Arabiją, Iraką, Iraną ir Jungtinius Arabų Emyratus. Prie jų prisijungė dar 10 partnerių, iš kurių svarbiausia yra Rusija, sudarydamos neformalų OPEC+ aljansą. Ši grupė kontroliuoja didžiulę pasaulinės naftos gavybos dalį. Reguliariai susitikdami, OPEC+ nariai sprendžia, kiek naftos išgauti – padidinti ar sumažinti gavybos apimtis. Jų sprendimai, vadinami gavybos kvotomis, turi tiesioginį ir žaibišką poveikį kainoms. Jei aljansas nusprendžia mažinti gavybą, pasiūla rinkoje krenta, o kaina, esant stabiliai paklausai, kyla. Ir atvirkščiai.
• Ne OPEC šalys: Didžiausia naftos gamintoja pasaulyje šiuo metu yra JAV. Dėl skalūnų revoliucijos (hidraulinio ardymo technologijos) JAV iš naftos importuotojos tapo viena didžiausių eksportuotojų, taip gerokai sumažindama OPEC įtaką. Kitos svarbios ne OPEC gamintojos yra Kanada, Brazilija, Norvegija. Jų gavybos apimtys taip pat svariai prisideda prie bendros pasiūlos.
• Geopolitinė įtampa ir konfliktai: Naftos rinka yra tarsi pasaulio politinių įvykių barometras. Bet koks nestabilumas naftą išgaunančiame regione gali sutrikdyti tiekimą ir sukelti kainų šuolį. Pavyzdžiui, karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai smarkiai paveikė rinką. Neramumai Artimuosiuose Rytuose, pilietinis karas Libijoje ar atakos prieš naftos infrastruktūrą Saudo Arabijoje – visa tai yra rizikos veiksniai, kurie akimirksniu įskaičiuojami į kainą.
• Gamtos stichijos: Uraganai Meksikos įlankoje gali laikinai sustabdyti naftos platformų darbą ir perdirbimo gamyklų veiklą, taip sumažindami pasiūlą ir trumpam pakeldami kainas.

Paklausos veiksniai: pasaulio apetitas energijai

Paklausa atspindi, kiek naftos pasauliui reikia. Čia pagrindiniai veiksniai yra šie:

• Pasaulio ekonomikos sveikata: Tai pats svarbiausias paklausos variklis. Kai pasaulio ekonomika auga, ypač tokios didelės rinkos kaip Kinija, Indija ir JAV, gamyklos dirba pilnu pajėgumu, žmonės daugiau keliauja, perka daugiau prekių – visa tai reikalauja daugiau energijos, o kartu ir naftos. Ekonomikos lėtėjimas ar recesija veikia priešingai – paklausa krenta, tempdama žemyn ir kainas.
• Sezoniškumas: Paklausa svyruoja ir priklausomai nuo metų laiko. Šiauriniame pusrutulyje žiemą išauga šildymui skirto mazuto poreikis. Vasarą, atostogų metu, smarkiai padidėja benzino paklausa dėl suintensyvėjusių kelionių automobiliais.
• JAV dolerio kursas: Kadangi nafta pasaulinėje rinkoje prekiaujama JAV doleriais, šios valiutos vertė turi didelę reikšmę. Kai JAV doleris stiprėja kitų valiutų atžvilgiu (pavyzdžiui, euro), nafta tampa brangesnė pirkėjams Europoje ar Azijoje. Tai gali šiek tiek sumažinti paklausą. Ir atvirkščiai – silpnesnis doleris naftą atpigina, skatindamas didesnį vartojimą.
• Struktūriniai pokyčiai: Ilgalaikėje perspektyvoje paklausą veikia perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir elektromobilių populiarėjimas. Kuo daugiau žmonių persės į elektrines transporto priemones, tuo labiau mažės benzino ir dyzelino poreikis.

Brent vs. WTI: dviejų gigantų kova ir reikšmė Lietuvai

Sekdami naujienas apie naftos kainas, dažniausiai girdime du pavadinimus: „Brent“ ir „WTI“. Tai yra dvi pagrindinės naftos rūšys, naudojamos kaip etalonai (angl. benchmarks) nustatant kainas visame pasaulyje.

Brent Crude – tai nafta, išgaunama Šiaurės jūroje. Ji yra laikoma pagrindiniu etalonu Europai, Afrikai ir Artimiesiems Rytams. Daugiau nei du trečdaliai visos pasaulyje parduodamos naftos kaina yra susieta būtent su „Brent“ rūšies kaina. Dėl to, kad ji išgaunama jūroje, ją lengva transportuoti tanklaiviais į bet kurį pasaulio tašką. Būtent „Brent“ naftos kaina yra aktualiausia Lietuvai ir visai Europai, nes mūsų regione veikiančios naftos perdirbimo gamyklos (pvz., Orlen Lietuva Mažeikiuose) perka naftą, kurios kaina remiasi „Brent“ etalonu.

West Texas Intermediate (WTI) – tai JAV išgaunama naftos rūšis. Ji yra lengvesnė ir „saldesnė“ (turi mažiau sieros) nei „Brent“, todėl teoriškai jos perdirbimas yra šiek tiek pigesnis. WTI yra pagrindinis etalonas Šiaurės Amerikos rinkai. Istoriškai WTI kaina būdavo šiek tiek mažesnė už „Brent“ dėl logistikos ypatumų – ji išgaunama žemyne, toli nuo jūros, todėl jos transportavimas į pasaulines rinkas yra sudėtingesnis ir brangesnis. Tačiau vystantis infrastruktūrai, šis kainų skirtumas pastaruoju metu sumažėjo.

Kelionė laiku: įsimintiniausi naftos kainų šuoliai

Naftos kainų istorija yra paženklinta dramatiškų pakilimų ir nuosmukių, kurie neretai supurtė visą pasaulio ekonomiką.

• 1973 m. naftos krizė: Arabų šalys paskelbė naftos embargą Vakarų valstybėms, palaikiusioms Izraelį Jom Kipuro kare. Kaina per kelis mėnesius pašoko keturis kartus, sukeldama ekonominį chaosą ir priversdama pasaulį susimąstyti apie energetinę priklausomybę.
• 2008 m. pikas ir griūtis: Dėl sparčiai augančios Kinijos ekonomikos ir finansinių spekuliacijų naftos kaina pasiekė istorinę aukštumą – beveik 150 JAV dolerių už barelį. Tačiau vos po kelių mėnesių, prasidėjus pasaulinei finansų krizei, paklausa subyrėjo ir kaina nukrito žemiau 40 dolerių.
• 2020 m. COVID-19 pandemija: Pasaulinis karantinas beveik visiškai sustabdė keliones ir ekonominę veiklą. Paklausa krito taip staigiai, kad naftos saugyklos buvo perpildytos. Tai lėmė precedento neturintį įvykį – 2020 m. balandį WTI naftos kaina trumpam tapo neigiama. Tai reiškė, kad pardavėjai buvo pasirengę primokėti pirkėjams, kad tik šie paimtų iš jų naftą ir atlaisvintų saugojimo talpas.
• 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą: Karas ir Vakarų sankcijos Rusijos naftai sukėlė pasiūlos šoką. Baiminantis didelio naftos kiekio dingimo iš rinkos, „Brent“ kaina trumpam buvo peržengusi 130 dolerių už barelį ribą.

Naftos kainos poveikis Lietuvai ir jūsų piniginei

Nors Lietuva pati naftos neišgauna, pasaulinės kainų tendencijos mus veikia tiesiogiai ir labai stipriai. Poveikį galime suskirstyti į tiesioginį ir netiesioginį.

Tiesioginis poveikis yra labiausiai matomas ir jaučiamas. Pirmiausia – tai degalų kainos. Brangstanti žalia nafta reiškia, kad naftos perdirbimo gamyklos brangiau perka žaliavą, o galiausiai tai persikelia į didmenines ir mažmenines benzino bei dyzelino kainas. Tiesa, svarbu suprasti, kad pačios naftos kaina sudaro tik dalį galutinės degalų kainos. Didelę dalį sudaro mokesčiai (PVM ir akcizas), taip pat perdirbimo ir logistikos maržos. Dėl to net ir smarkiai krentant naftos kainai, degalai atpinga lėčiau ir ne taip ženkliai.

Netiesioginis poveikis yra platesnis ir paliečia beveik visas ekonomikos sritis. Brangesni degalai reiškia didesnes transportavimo išlaidas. Tai pabrangina praktiškai viską: nuo maisto produktų atvežimo į parduotuves iki statybinių medžiagų transportavimo. Dėl to kyla bendras kainų lygis – infliacija. Pramonės įmonės, naudojančios daug energijos, taip pat susiduria su didesnėmis sąnaudomis, o tai gali atsiliepti jų konkurencingumui ir galutinei produkcijos kainai. Brangesnė nafta taip pat reiškia brangesnes naftos chemijos produktų žaliavas, kurios naudojamos gaminant plastikus, trąšas, sintetinius audinius ir daugybę kitų kasdienių prekių.

Kokia naftos ateitis? Žaliasis kursas ir nauji iššūkiai

Žvelgiant į ateitį, naftos vaidmuo neabejotinai keisis. Pasauliui vis aktyviau kovojant su klimato kaita ir pereinant prie tvaresnės energetikos, naftos paklausa ilgainiui turėtų mažėti. Pagrindiniai veiksniai, lemsiantys šį pokytį, yra elektromobilių plėtra ir atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo) populiarėjimas.

Elektromobiliai tiesiogiai mažina naftos, kaip transporto kuro, poreikį. Vyriausybių subsidijos, tobulėjančios baterijų technologijos ir augantis įkrovimo stotelių tinklas skatina vis daugiau vairuotojų rinktis elektrą. Šis procesas lėtas, bet jo kryptis aiški.

Vis dėlto, būtų naivu manyti, kad naftos era baigsis rytoj. Nafta išliks svarbiu energijos šaltiniu aviacijoje, laivyboje ir sunkiajame transporte, kur elektrifikacija yra kur kas sudėtingesnė. Be to, nafta yra nepakeičiama žaliava chemijos pramonei, gaminančiai plastikus, tepalus, asfaltą, trąšas ir vaistus. Todėl, net ir smarkiai sumažėjus jos naudojimui transporte, tam tikra paklausa išliks dar ilgai.

Tikėtina, kad artimiausiais dešimtmečiais naftos rinka išliks itin dinamiška. Trumpuoju laikotarpiu kainas vis dar stipriai veiks geopolitinė įtampa, OPEC+ sprendimai ir pasaulio ekonomikos ciklai. Ilgalaikėje perspektyvoje matysime lėtą, bet užtikrintą paklausos mažėjimą dėl energetinės transformacijos. Naftos barelio kaina ir toliau bus vienas svarbiausių pasaulio ekonomikos pulsą atspindinčių rodiklių, kurį atidžiai stebėsime tiek degalinių švieslentėse, tiek savo piniginėse.