Finansinio Burbulo Anatomija: Kas Yra Tie Dalyviai ir Kodėl Mes Visi Rizikuojame Jais Tapti?

Nuo XVII amžiaus tulpių manijos Olandijoje iki XXI amžiaus kriptovaliutų karštinės – istorija pilna pavyzdžių, kai turto kainos, atitrūkusios nuo bet kokios racionalios vertės, išpučiamos iki neįtikėtinų aukštumų, o vėliau skausmingai sprogsta. Tai – finansiniai burbulai. Tačiau kas slypi už šių dramatiškų rinkos svyravimų? Kas yra tie žmonės, tie „burbulo dalyviai“, kurie savo veiksmais, viltimis ir baimėmis sukuria šį fenomeną? Atsakymas yra kur kas sudėtingesnis ir artimesnis mums visiems, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai ne tik godžių Volstryto vilkų istorija. Tai pasakojimas apie žmogaus psichologiją, bandos jausmą ir amžiną troškimą greitai praturtėti. Šiame straipsnyje mes išnarstysime finansinio burbulo anatomiją ir atidžiau pažvelgsime į kiekvieną jo dalyvių tipą – nuo vizionierių iki masinės euforijos apimtų vėluojančiųjų.

Pirmasis etapas: Tyla prieš audrą ir Protingi Pinigai

Kiekvienas burbulas prasideda tyliai, dažnai nuo reikšmingo postūmio ar inovacijos. Tai gali būti nauja technologija (internetas), nauja finansinė priemonė (nekilnojamojo turto vertybiniai popieriai) ar net politinis sprendimas, atveriantis naujas rinkas. Šiame pradiniame etape veikia dvi pagrindinės dalyvių grupės.

Inovatoriai ir Tikrieji Tikėtojai

Tai – vizionieriai. Žmonės, kurie iš tiesų supranta naujos technologijos ar idėjos potencialą. Jie yra programuotojai, kurie dešimtajame dešimtmetyje kūrė interneto pamatus, arba kriptografijos entuziastai, kurie pirmuosius bitkoinus „kasė“ savo asmeniniuose kompiuteriuose, kai apie juos dar niekas nebuvo girdėjęs. Jų motyvacija ne visada yra grynai finansinė. Jie tiki idėja, mato jos transformacinę galią ir nori būti pokyčių dalimi. Šie žmonės investuoja savo laiką, žinias ir pinigus, kai rizika yra didžiausia, o grąža – visiškai neaiški. Jų sėkmės istorijos, nors iš pradžių ir tylios, vėliau tampa kibirkštimi, įžiebiančia burbulo liepsną.

„Protingi Pinigai“ (Smart Money)

Greta tikrųjų tikėtojų atsiranda kita, kur kas pragmatiškesnė grupė – patyrę investuotojai, rizikos kapitalo fondai ir instituciniai žaidėjai. Jie galbūt nesidalina ideologiniu entuziazmu, tačiau turi išteklių ir patirties atpažinti nepakankamai įvertintą turtą su milžinišku augimo potencialu. Tai yra „protingi pinigai“. Jie atlieka išsamią analizę, įvertina riziką ir įžengia į rinką tyliai, bet užtikrintai, supirkdami turtą žemomis kainomis. Jų tikslas – ne pakeisti pasaulį, o uždirbti didelę grąžą. Svarbiausia, kad ši grupė beveik visada turi aiškią išėjimo strategiją. Jie žino, kada parduos, ir nelaukia pačios viršūnės.

Antrasis etapas: Manijos įsibėgėjimas

Kai „protingi pinigai“ ir inovatoriai jau kurį laiką kaupia turtą, jo kaina pradeda stabiliai augti. Šis augimas patraukia platesnės auditorijos dėmesį. Čia ir prasideda tikroji psichologinė drama, įtraukianti vis daugiau dalyvių.

Institucinių investuotojų įsitraukimas ir žiniasklaidos dėmesys

Augančios kainos patraukia didesnių, bet galbūt ne tokių lanksčių institucinių investuotojų, pavyzdžiui, pensijų fondų ar investicinių bankų, dėmesį. Jie mato kylančias grąžas ir, spaudžiami klientų bei akcininkų, pradeda skirti dalį savo portfelio šiam „karštam“ turtui. Jų įsitraukimas suteikia rinkai legitimumo ir, svarbiausia, įlieja milžinišką kapitalo kiekį, kuris kainų augimą paverčia staigiu šuoliu aukštyn.

Būtent tada įsijungia žiniasklaida. Sėkmės istorijos apie paprastus žmones, tapusius milijonieriais, atsiduria pirmuosiuose puslapiuose. Televizijos laidose pasirodo „ekspertai“, kurie drąsiai prognozuoja dar didesnes aukštumas. Finansų analitikai pradeda kurti naujus vertinimo modelius, kad pateisintų kainas, kurios pagal tradicinius rodiklius atrodo absurdiškos. Sukuriamas galingas grįžtamojo ryšio ciklas: augančios kainos skatina teigiamas naujienas, o teigiamos naujienos pritraukia naujus pirkėjus, kurie dar labiau kelia kainas.

Masinis mažmeninių investuotojų antplūdis: FOMO epidemija

Tai – burbulo kulminacijos etapas. Jame pagrindiniu veiksniu tampa galinga emocija, žinoma kaip FOMO (angl. Fear Of Missing Out) – baimė pražiopsoti progą. Paprasti, mažmeniniai investuotojai – jūsų kaimynas, kirpėja, kolega darbe – kasdien girdi istorijas apie lengvus pinigus. Atrodo, kad visi aplinkui turtėja, o tu vienintelis stovi nuošalyje. Racionalus mąstymas išsijungia.

Šie burbulo dalyviai dažnai neturi jokio supratimo apie tai, į ką investuoja. Jie perka ne todėl, kad išanalizavo įmonės balansą ar suprato technologijos veikimo principą, o todėl, kad kaina kyla. Čia suveikia ir „didžiausio kvailio teorija“ (angl. Greater Fool Theory) – įsitikinimas, kad net ir pirkdamas akivaizdžiai pervertintą turtą, vėliau visada atrasi dar „didesnį kvailį“, kuris sumokės dar daugiau. Šiame etape rinką užplūsta euforija. Skeptikai yra išjuokiami kaip senamadiški pesimistai, nesuprantantys „naujosios ekonomikos“.

Trečiasis etapas: Viršūnė ir neigimas

Euforija pasiekia savo piką. Atrodo, kad kainos gali kilti amžinai. Būtent šiuo momentu atsiranda pavojingiausia burbulo stadijos frazė.

Iliuzija „Šįkart viskas kitaip“

Tai klasikinė racionalizacija, kuria bandoma pateisinti iracionalumą. Dot-com burbulo metu buvo teigiama, kad tradiciniai pelno rodikliai nebesvarbūs – svarbiausia yra „lankytojų srautai“ (eyeballs). Nekilnojamojo turto burbulo metu buvo tikima, kad būsto kainos niekada nekrenta. Kriptovaliutų manijos metu buvo kalbama apie visišką tradicinės finansų sistemos pakeitimą. Kiekvienas burbulas turi savo unikalų pasakojimą, kodėl „šįkart viskas kitaip“ ir kodėl senosios ekonomikos taisyklės nebegalioja. Istorija rodo, kad ši frazė beveik visada yra patikimas ženklas, jog viršūnė jau labai arti.

Tuo tarpu „protingi pinigai“, kurie į rinką atėjo patys pirmi, tyliai ir palaipsniui pradeda pardavinėti savo turtą masėms, apimtoms euforijos. Jie fiksuoja savo milžinišką pelną, kol visi kiti vis dar perka, tikėdamiesi dar didesnio kilimo. Jie supranta, kad muzika greitai nustos groti, ir nori būti tikri, kad turės kėdę, kai tai įvyks.

Ketvirtasis etapas: Sprogimas ir panika

Burbului sprogti užtenka menkiausio postūmio: netikėtai pakeltų palūkanų normų, stambaus rinkos žaidėjo bankroto ar tiesiog suvokimo, kad nebėra „didesnių kvailių“, kuriems būtų galima parduoti brangiau. Prasideda griūtis.

Kainoms pradėjus kristi, euforiją akimirksniu pakeičia baimė, o vėliau – visiška panika. Tie patys mažmeniniai investuotojai, kurie pirko apimti FOMO, dabar puola pardavinėti, norėdami išgelbėti bent dalį savo pinigų. Pardavimas skatina dar didesnį kainų kritimą, o tai sukelia dar didesnę pardavimo bangą. Žmonės, kurie investavo pasiskolintus pinigus (naudojo svertą), gauna „maržos reikalavimus“ (margin calls) ir yra priversti parduoti bet kokia kaina, taip dar labiau paspartindami griūtį.

Kas labiausiai nukenčia? Ne „protingi pinigai“ – jie jau seniai išėjo. Ne inovatoriai – jie dažnai lieka su savo idėja, net jei jos finansinė vertė subliūkšta. Labiausiai nukenčia tie, kurie atėjo paskutiniai – masė, įtikėjusi „lengvų pinigų“ miražu. Jie praranda ne tik savo santaupas, bet kartais ir namus, verslus bei viltį. Būtent jų finansinis skausmas ir nusivylimas yra tikroji sprogusio burbulo kaina.

Kaip netapti burbulo auka: Praktiniai patarimai

Nors burbulai yra pasikartojantis reiškinys, tapti jų auka nėra neišvengiama. Finansinis raštingumas, emocinė disciplina ir sveikas skepticizmas yra geriausi priešnuodžiai prieš masinę euforiją. Štai keletas esminių principų:

• Investuokite, o ne spekuliuokite. Supraskite skirtumą. Investavimas yra ilgalaikis procesas, pagrįstas turto fundamentalia verte ir gebėjimu generuoti pajamas. Spekuliavimas yra statymas dėl trumpalaikio kainos pokyčio, dažnai neatsižvelgiant į vidinę vertę.
• Atlikite namų darbus. Niekada neinvestuokite į tai, ko nesuprantate. Jei negalite keliais sakiniais paaiškinti, kaip veikia verslas ar technologija, į kurią dedate pinigus, tikriausiai neturėtumėte to daryti.
• Atsargiai su „karštais patarimais“ ir minios jausmu. Kai jūsų taksi vairuotojas ar kirpėjas pradeda dalinti patarimus apie akcijas, tai yra pavojaus signalas. Jei žinia apie „garantuotą pelną“ pasiekė mases, jūs greičiausiai esate labai pavėlavęs į vakarėlį.
• Valdykite emocijas. Baimė ir godumas yra didžiausi investuotojo priešai. Neleiskite FOMO jausmui priversti jus priimti skubotų sprendimų. Lygiai taip pat nepasiduokite panikai, kai rinka pradeda kristi. Turėkite iš anksto paruoštą planą ir jo laikykitės.
• Diversifikuokite. Nedėkite visų kiaušinių į vieną pintinę, ypač jei ta pintinė yra itin išpūsta ir madinga. Paskirstykite savo investicijas per skirtingas turto klases, sektorius ir geografines rinkas.
• Turėkite išėjimo strategiją. Prieš pirkdami, nuspręskite, kokiomis sąlygomis parduosite. Kada fiksuosite pelną? Koks yra didžiausias nuostolis, kurį esate pasirengę toleruoti? Aiški strategija padės išvengti emocingų sprendimų, kai aplinkui siautės panika ar euforija.
• Prisiminkite istoriją. Finansų istorijos išmanymas yra vienas geriausių skiepų nuo burbulų. Suprasdami, kaip atrodė ir kuo baigėsi tulpių, „South Sea Company“, dot-com ar NT burbulai, atpažinsite panašius bruožus ir šiandienos rinkose. Ir visada atminkite: pavojingiausi žodžiai investavime yra „šįkart viskas kitaip“.

Burbulo dalyviai nesame „jie“ – tai esame „mes“. Kiekvienas iš mūsų, turintis bent menkiausią sąlytį su finansų rinkomis, yra paveikus toms pačioms psichologinėms jėgoms. Suvokdami, kaip veikia šis mechanizmas ir kas yra jo dalyviai, galime ne tik apsaugoti savo kapitalą, bet ir priimti protingesnius, racionalesnius sprendimus audringame investavimo pasaulyje.