Juodoji gulbė: Kai neįmanoma tampa neišvengiama realybe

Ilgą laiką žmonija gyveno įsitikinimu, kad visos gulbės yra baltos. Tai nebuvo tiesiog nuomonė – tai buvo empiriniais stebėjimais pagrįstas faktas. Tūkstantmečius europiečiai matė tik baltus paukščius, todėl frazė „retesnis už juodąją gulbę“ senovės Romoje reiškė kažką, kas tiesiog neegzistuoja. Tačiau viskas pasikeitė 1697 metais, kai olandų keliautojai Vakarų Australijoje išvydo tai, kas pagal tuometinį suvokimą buvo neįmanoma – juodąsias gulbes.

Šis ornitologinis atradimas tapo viena galingiausių metaforų šiuolaikinėje ekonomikoje, finansuose ir rizikos valdyme. Juodoji gulbė – tai ne šiaip retas įvykis. Tai koncepcija, kurią išpopuliarino buvęs opcionų prekiautojas ir rizikos analitikas Nassim Nicholas Taleb. Ji aprašo reiškinius, kurie sugriauna rinkas, keičia istoriją ir kurių niekas nesitiki, bet atgaline data visi bando paaiškinti kaip „akivaizdžius“.

Šiame straipsnyje mes ne tik išnarstysime šią teoriją, bet ir pažvelgsime giliau: kodėl mūsų smegenys mus klaidina, kodėl finansų modeliai dažnai yra beverčiai ir kaip paprastas investuotojas ar verslininkas gali pasiruošti tam, ko neįmanoma numatyti.

Trys esminiai Juodosios gulbės požymiai

Dažnai terminas „juodoji gulbė“ vartojamas klaidingai, priskiriant jį bet kokiai nelaimei ar netikėtumui. Tačiau, kad įvykis būtų klasifikuojamas kaip tikra juodoji gulbė, jis turi atitikti tris griežtus N. Talebo nustatytus kriterijus. Tai nėra tiesiog „bloga diena biržoje“.

• Išskirtinumas (angl. Outlier): Įvykis yra už įprastų lūkesčių ribų. Niekas praeityje nerodė, kad tai gali įvykti. Istoriniai duomenys, kuriais taip mėgsta remtis bankų analitikai, čia nepadeda, nes tokio precedento tiesiog nebuvo arba jis buvo pamirštas.
• Ekstremalus poveikis: Tai nėra smulkus svyravimas. Juodoji gulbė sukelia seisminius pokyčius. Tai gali būti finansų krizė, karas, pandemija ar technologinis lūžis (kaip interneto atsiradimas). Poveikis yra neproporcingai didelis lyginant su priežastimi.
• Retrospektyvus paaiškinamumas: Tai bene įdomiausia dalis. Nors prieš įvykį niekas jo neprognozavo, iškart po jo atsiranda tūkstančiai ekspertų, kurie teigia, kad „viskas buvo aišku nuo pat pradžių“. Žmonių prigimtis verčia mus ieškoti priežastinio ryšio ten, kur jo galbūt nebuvo, kad pasaulis atrodytų suprantamesnis ir saugesnis nei yra iš tikrųjų.

Svarbu suprasti, kad juodoji gulbė priklauso nuo stebėtojo. Kalakutui, kuris tūkstantį dienų buvo maitinamas ir prižiūrimas, Padėkos diena yra juodoji gulbė – visiškai netikėtas ir katastrofiškas įvykis. Tačiau mėsininkui tai – eilinė darbo diena. Todėl vienas iš pagrindinių tikslų investuojant ir gyvenime – nebūti kalakutu.

Kodėl mes nematome artėjančios audros?

Kodėl, turėdami superkompiuterius, dirbtinį intelektą ir tūkstančius analitikų, mes vis tiek atsiduriame krizių epicentre visiškai nepasiruošę? Atsakymas slypi ne technologijose, o žmogaus psichologijoje ir klaidinguose modeliuose.

Indukcijos problema ir „Kalakuto iliuzija“

Filosofijoje tai vadinama indukcijos problema. Mes linkę daryti išvadas apie ateitį remdamiesi praeities duomenimis. Jei akcijų rinka kilo pastaruosius penkerius metus, mūsų smegenys piešia liniją į viršų ir šešeriems metams. Tai mirtina klaida.

Įsivaizduokite minėtą kalakutą. Kiekviena diena, kai šeimininkas atneša lesalo, patvirtina kalakuto hipotezę: „Šeimininkas mane myli ir nori man gero“. Statistiškai, su kiekviena diena pasitikėjimo lygis auga. 999-ąją dieną kalakutas jaučiasi saugiausiai per visą savo gyvenimą. Tačiau 1000-oji diena (Padėkos diena) paneigia visą sukauptą „duomenų bazę“. Didžiausia rizika slypi ten, kur istoriniai duomenys rodo didžiausią stabilumą.

Normaliojo skirstinio (varpo kreivės) spąstai

Didžioji dalis šiuolaikinių finansų rizikos valdymo modelių (pavyzdžiui, Value-at-Risk) remiasi vadinamuoju normaliuoju skirstiniu arba Gauso kreive. Šiame pasaulyje (N. Talebas jį vadina „Vidutiniškija“ arba Mediocristan) ekstremalūs nuokrypiai yra tokie reti, kad juos galima ignoruoti.

Pavyzdžiui, jei paimtume 1000 atsitiktinių žmonių ir pridėtume sunkiausią pasaulio žmogų, vidutinis svoris grupėje beveik nepasikeistų. Svoris, ūgis, kalorijų suvartojimas – tai „Vidutiniškijos“ reiškiniai.

Tačiau turtas, akcijų kainos, knygų pardavimai ar infliacija priklauso „Ekstremistanui“ (Extremistan). Čia vienas įvykis ar vienas asmuo gali pakeisti viską. Jei prie 1000 žmonių grupės pridėtume Jeffą Bezosą, vidutinis turtas grupėje šoktelėtų milijonais. Finansų rinkos veikia pagal „Ekstremistano“ taisykles, tačiau bankai joms taiko „Vidutiniškijos“ formules. Būtent todėl krizės, kurios pagal modelius turėtų vykti „kartą per milijardą metų“, realybėje įvyksta kas dešimtmetį.

Juodoji gulbė finansų istorijoje: Pamokos, kurias pamiršome

Istorija yra geriausia mokytoja, deja, jos mokiniai dažnai praleidžia pamokas. Keletas ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių šio reiškinio galią:

2008-ųjų Finansų krizė

Dauguma bankų ir reitingų agentūrų tikėjo, kad nekilnojamojo turto kainos JAV negali kristi nacionaliniu mastu vienu metu. Jų modeliai rodė, kad rizika yra diversifikuota. Tai buvo klasikinė iliuzija. Kai burbulas sprogo, paaiškėjo, kad visa sistema buvo tarpusavyje susijusi daug glaudžiau, nei manyta. Tie, kurie statė prieš šią sistemą (pavyzdžiui, filme „The Big Short“ vaizduojami investuotojai), suprato juodosios gulbės tikimybę, tuo tarpu dauguma „ekspertų“ liko be žado.

COVID-19 pandemija

Nors epidemiologai daugelį metų įspėjo apie pandemijos tikimybę, ekonomikos ir verslo pasauliui tai buvo juodoji gulbė. Tiekimo grandinės buvo optimizuotos „laiku ir vietoje“ (Just-In-Time) principu, be jokių atsargų buferių. Kai pasaulis sustojo, paaiškėjo sistemos trapumas. Verslai, kurie turėjo didelius grynųjų pinigų rezervus (kas anksčiau buvo laikoma neefektyviu kapitalo valdymu), išgyveno ir net suklestėjo, o „efektyvūs“ verslai žlugo.

Interneto atsiradimas

Ne visos juodosios gulbės yra neigiamos. Interneto atsiradimas ir Google iškilimas yra pozityvios juodosios gulbės. Niekas 1980-aisiais negalėjo tiksliai suplanuoti, kaip internetas pakeis prekybą, bendravimą ir informacijos srautą. Investuotojai, kurie atsitiktinai ar sąmoningai atsidūrė šios bangos pradžioje, uždirbo turtus, kurie „Vidutiniškijos“ pasaulyje būtų neįmanomi.

Kaip apsaugoti savo portfelį? Antifragiliškumas

Jei juodosios gulbės yra nenuspėjamos, ar tai reiškia, kad mes esame bejėgiai? Anaiptol. Sprendimas nėra bandyti nuspėti tikslų įvykį (kas neįmanoma), o kurti atsparumą. N. Talebas įvedė sąvoką „Antifragiliškumas“ (Antifragility). Tai savybė, kuri yra priešinga trapumui.

Trapus daiktas (pvz., stiklo vaza) dūžta nuo smūgio. Atsparus daiktas (pvz., akmuo) atlaiko smūgį. O antifragilus daiktas nuo smūgio tampa stipresnis. Kaip tai pritaikyti finansuose?

„Štanga“ (Barbell) strategija

Tai viena populiariausių strategijų, skirtų apsisaugoti nuo juodųjų gulbių ir kartu pasinaudoti teigiamais netikėtumais. Užuot investavus į „vidutinės rizikos“ instrumentus (kurie krizės metu dažnai tampa labai rizikingais), siūloma kapitalą paskirstyti į du kraštutinumus:

• Saugusis galas (apie 85-90%): Laikoma itin saugiuose instrumentuose, pavyzdžiui, vyriausybės obligacijose arba tiesiog grynaisiais pinigais. Tikslas – apsaugoti kapitalą nuo infliacijos ir užtikrinti, kad net didžiausios krizės metu jūs nebankrutuosite. Jūs būsite tas, kuris turi „parako“, kai kiti panikuoja.
• Rizikingasis galas (apie 10-15%): Investuojama į maksimalios rizikos ir maksimalaus potencialo sritis (startuoliai, opcionai, galbūt kriptovaliutos). Čia jūs rizikuojate prarasti visus 10%, bet sėkmės atveju (pozityvi juodoji gulbė) grąža gali būti šimteriopa.

Vengdami „vidurio“, jūs eliminuojate riziką būti sunaikintam netikėto rinkos griuvimo, tačiau paliekate duris atviras didžiulei sėkmei.

Atsargos ir perteklius

Šiuolaikinis verslo valdymas moko mus efektyvumo. Tačiau gamta mėgsta perteklių. Mes turime du inkstus, nors galime gyventi su vienu. Tai – draudimas. Finansuose tai reiškia turėti didesnį grynųjų pinigų rezervą, nei rekomenduoja finansų patarėjai. Tai reiškia neturėti skolų, kurios gali tapti kilpa ant kaklo pasikeitus palūkanų normoms ar dingus pajamoms.

Investuotojui Lietuvoje tai gali reikšti paprastą taisyklę: neinvestuoti pinigų, kurių gali prireikti artimiausius 5 metus, ir nelaikyti visų lėšų vienoje turto klasėje (pvz., tik nekilnojamame turte, kuris Lietuvoje istoriškai laikomas „saugiu“, bet yra nelikvidus krizės atveju).

Juodoji gulbė vs. Pilkasis raganosis

Svarbu atskirti juodąją gulbę nuo kito „žvėries“ – pilkojo raganosio (Gray Rhino). Pilkasis raganosis yra didelė, akivaizdi grėsmė, kurią mes matome ateinant, bet ignoruojame. Pavyzdžiui, demografinė krizė Lietuvoje, klimato kaita ar auganti valstybės skola.

Tai nėra juodosios gulbės, nes jos yra prognozuojamos. Jei jūsų verslas žlunga dėl to, kad ignoravote akivaizdžiai besikeičiančius vartotojų įpročius, tai nebuvo likimo smūgis – tai buvo aplaidumas. Juodoji gulbė yra tai, ko negalėjote numatyti (pvz., ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje, sustabdęs lėktuvų skrydžius visoje Europoje).

Nuspėjamumo iliuzija kasdieniame gyvenime

Juodosios gulbės teorija peržengia finansų ribas. Ji galioja karjeroje, asmeniniuose santykiuose ir sveikatoje. Mes planuojame gyvenimą tiesėmis linijomis: mokykla -> universitetas -> darbas -> pensija. Tačiau realybė dažniausiai yra chaotiška.

Dažnai geriausi karjeros posūkiai įvyksta atsitiktinai – sutikus nepažįstamąjį vakarėlyje ar perskaičius atsitiktinę knygą. Tai pozityvios juodosios gulbės. Norint jas „pagauti“, reikia didinti savo „poveikio paviršių“ – eiti į renginius, mokytis naujų, visiškai nesusijusių dalykų, eksperimentuoti.

Iš kitos pusės, neigiamos asmeninės juodosios gulbės (staigi liga, nelaimingas atsitikimas) reikalauja to paties „saugumo buferio“ – draudimo, sveikatos profilaktikos ir stipraus socialinio tinklo.

Išvada: Šokis su nežinomybe

Pasaulis tampa vis sudėtingesnis ir labiau susietas, o tai reiškia, kad juodųjų gulbių dažnis tik didės. Globalizacija sukuria efektyvumą, bet kartu ir trapumą – vienas virusas Kinijoje gali sustabdyti gamyklą Vokietijoje, o vieno banko griūtis JAV gali atimti santaupas iš pensininko Lietuvoje.

Pripažinti juodosios gulbės egzistavimą reiškia pripažinti savo žinių ribotumą. Tai reikalauja intelektualinio nuolankumo. Užuot bandę nuspėti rytojaus akcijų kursus ar tikslų ekonomikos augimo procentą, geriau paklauskite savęs: „Kas nutiks, jei aš klystu?“. Jei atsakymas yra „aš bankrutuosiu“, jūsų strategija yra ydinga.

Nebūkite kalakutais. Nesitikėkite, kad ateitis bus tiesiog praeities tęsinys. Kaupkite atsargas, diversifikuokite ne tik turtą, bet ir įgūdžius, ir būkite pasiruošę, kad vieną dieną pamatysite paukštį, kurio, pasak vadovėlių, neturėtų būti. Kai tai įvyks, tegu tai būna ne jūsų pabaiga, o nauja, pelninga pradžia.

Galų gale, sėkmingas investavimas ir gyvenimas nėra apie tai, kaip tiksliai nuspėjate ateitį, o apie tai, kaip gerai esate pasiruošę tam, ko nuspėti neįmanoma.